Jei Kinija imtųsi karinių veiksmų prieš Taivaną, tikėtina, kad pirmas jos žingsnis būtų bandymas nukreipti Vakarų dėmesį nuo Azijos. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neatmeta scenarijaus, kad Pekinas šioje situacijoje galėtų ieškoti tiesioginio ryšio su Maskva.
Teigiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali paskambinti Vladimirui Putinui ir paraginti jį imtis agresyvių veiksmų prieš NATO valstybes Europoje. Tokiu būdu Kinija bandytų sukelti įtampą Atlanto regione, suteikdama sau galimybę laisviau veikti Azijos vandenyse.
M. Rutte pabrėžia, jog šiuo metu pasaulinėje arenoje vyksta spartūs karinės galios persiskirstymai. Rusija atkuria savo karinį potencialą tokiais tempais, kokių Vakarai seniai nematė, per tris mėnesius ji pagamina tiek amunicijos, kiek visas NATO kartu sukuria per visus metus.
Tai rodo ne tik pramonės mobilizaciją, bet ir nuoseklų pasirengimą ilgalaikiam konfliktui. Be to, Maskva stiprina ryšius su Šiaurės Korėja, Kinija ir Iranu – šis glaudus bendradarbiavimas tampa vis ryškesniu ženklu, kad formuojasi alternatyvus geopolitinis blokas, keliantis iššūkį Vakarų dominavimui.
Atlanto ir Indo–Ramiojo vandenyno ryšys
Anot M. Rutte, dabartinė saugumo situacija verčia atsisakyti seno požiūrio, kad Europos ir Azijos saugumas yra atskiri klausimai. Atlanto regionas ir Indo–Ramiojo vandenyno baseinas šiandien sudaro vieną strateginį tinklą.
Kinijos siekis užvaldyti Taivaną yra aiškiai išreikštas, todėl NATO turi planuoti ne tik lokalią, bet ir globalią gynybos architektūrą. NATO vadovas teigia, kad jei aljansas ir toliau apsiribos 2 proc. BVP gynybos išlaidų riba, jis negalės veiksmingai atremti nei Rusijos, nei Kinijos keliamų grėsmių.
Penki procentai – nauja riba gynybai
NATO vadovas siūlo drastišką, bet, jo žodžiais, neišvengiamą pokytį – didinti gynybos biudžetus iki mažiausiai 5 proc. nuo BVP.
Tokia investicija, nors finansiškai didžiulė, būtų vienintelė reali priemonė užtikrinti, kad aljansas išliktų pajėgus atremti vis labiau koordinuotą priešų spaudimą.
„Jei mes to nepadarysime, labai gali būti, kad teks mokytis rusų kalbos“, – perspėjo jis, pabrėždamas, kad laukti krizės momento būtų didžiausia klaida.
Stipri NATO – ne tik Europoje
Pasak M. Rutte, NATO struktūros stiprinimas turi vykti ne tik žemyne. Dalis pajėgumų privalo būti dislokuota Azijoje ir kitose strateginėse vietose, kad aljansas galėtų reaguoti į bet kokias agresyvias Rusijos ar Kinijos iniciatyvas.
Tai apima ir išankstinius planus dėl logistikos, technologinių pajėgumų bei partnerių tinklo už Europos ribų.
M. Rutte patikino, kad JAV pozicija NATO atžvilgiu išlieka tvirta – penktasis straipsnis, užtikrinantis kolektyvinę gynybą, galioja be jokių išlygų. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas puikiai suvokia savo saugumo priklausomybę nuo stabilumo Europoje, Arktyje ir Atlanto vandenyno regione.
Šiuo metu jokių planų dėl JAV karių išvedimo iš Europos nėra – priešingai, siekiama stiprinti dislokaciją, kad nebūtų nė vienos silpnos vietos gynybinėje grandinėje.
D. Trumpo įtaka ir NATO finansai
NATO vadovas pripažino, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo laikotarpiu NATO šalys yra priverstos rimčiau žiūrėti į savo finansinius įsipareigojimus gynybai. Nors jo politinis stilius kai kuriems atrodė pernelyg aštrus, būtent dėl tokio spaudimo pavyko pasiekti, kad gynybos biudžetai imtų nuosekliai augti.
Apibendrindamas M. Rutte pabrėžė, jog NATO stiprybė slypi vienybėje, ryžte ir pasirengime. Tik koordinuotas karinių pajėgumų stiprinimas, pasitikėjimas tarp sąjungininkų ir ilgalaikis planavimas gali užtikrinti, kad aljansas atlaikys tiek Rusijos, tiek Kinijos keliamus geopolitinius iššūkius.
Jo teigimu, tai ne pasirinkimas, o būtinybė, jei norima išsaugoti taiką ir stabilumą artimiausiems dešimtmečiams.
