Svarbūs pasikeitimai palies daugelį: pasitikrinkite, kiek šiemet didės jūsų pensijos ir kas dar laukia

2026-aisiais įsigaliojo svarbūs pokyčiai, tiesiogiai paveiksiantys būsimų pensininkų išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su „Sodra“ jau anksčiau paskelbė naujus rodiklius pagal kuriuos dabar skaičiuojamos senatvės pensijos.

Tai bazinės pensijos dydis, apskaitos vieneto vertė ir vidutinis darbo užmokestis šalyje. Remiantis šiais rodikliais, jau nuo šių metų kiekvienas žmogus gali tiksliau įvertinti, kokios pensijos galėtų tikėtis išeidamas į užtarnautą poilsį.

Senatvės pensija Lietuvoje ir toliau sudaryta iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Pirmoji priklauso nuo jūsų sukaupto darbo stažo. 2026 metais būtinasis darbo stažas siekia 34,5 metų. 

Jei šis laikotarpis sukauptas, skaičiuojama visa bendroji dalis, kuri padauginama iš bazinės pensijos. Nuo šių metų ji siekia 327,91 euro.

Tiesa, net jei sukauptas stažas mažesnis nei 34,5 metų, bet viršija 15 metų, bendroji dalis vis tiek skaičiuojama – tik proporcingai mažesnė. O jei žmogaus darbo stažas nesiekia net 15 metų, tuomet valstybė senatvės pensijos neskiria, belieka kreiptis dėl šalpos išmokos.

Individualioji dalis

Antroji pensijos dalis yra individualioji, kuri priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų. Tai priklauso nuo to, kiek per metus gavote pajamų, palyginti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.

Vieno vieneto vertė 2026 metais pakilo iki 8,11 euro. Jei per metus uždirbote tiek, kiek siekia vidutinė šalies alga, tai yra apie 2312,15 euro „ant popieriaus“ – sukaupėte vieną vienetą. Jei jūsų atlyginimas, pavyzdžiui, buvo 2500 eurų, jūs per metus surinkote 1,0810 vieneto.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog egzistuoja riba. Net jei uždirbate daug, daugiau nei 5 vienetų per metus sukaupti negalite. Kitaip tariant, net labai aukštas pajamas turintys asmenys negaus proporcingai didesnės pensijos.

Minimalios pensijos grindys

Pensijų sistema taip pat numato apsaugą tiems, kurių pensijos dydis nepasiekia minimalios vartojimo ribos. 2026 metais ši riba yra 450 eurų. Jei apskaičiuota pensija mažesnė, taikoma priemoka, kad žmogus vis tiek gautų bent minimalią mėnesinę sumą.

Tai yra svarbus socialinis garantas, tačiau čia išryškėja ir tam tikras sistemos paradoksas – kuo žmogus daugiau dirbo ir daugiau uždirbo, tuo mažesnė dalis jo buvusio atlyginimo „atsispindi“ pensijoje.

Pavyzdžiui, jei žmogus 15 metų dirbo už minimalią algą (1038 eurai bruto, apie 777 eurus į rankas), jo pensija 2026 metais siektų 351,31 euro. Su mažos pensijos priemoka ji pakiltų iki 394,85 euro. Tai sudaro daugiau nei pusę buvusio atlyginimo.

Tuo tarpu žmogus, dirbęs 34 metus už vidutinę 2312,15 euro algą (apie 1450 eurų į rankas), gaus 541,89 euro pensiją – tik apie 37 proc. buvusio atlyginimo. Jei per tiek pat metų uždirbta daugiau, pavyzdžiui, 2900 eurų į rankas, tuomet pensija sieks apie 785,36 euro – tai mažiau nei trečdalis ankstesnių pajamų.

Kuo mažiau uždirbai – tuo palankesnis santykis

Šie skaičiai iškelia klausimą – ar dabartinė pensijų sistema skatina uždirbti daugiau? Dėl perskirstomojo socialinio draudimo principo aukštesnes pajamas gaunantys žmonės prisideda daugiau, kad mažesnes pajamas turintys turėtų bent minimalią socialinę apsaugą. 

Todėl santykis tarp buvusių pajamų ir pensijos dydžio aukštų atlyginimų atveju atrodo prasčiau.

Nors sistema nėra tobula, kiekvienas žmogus jau dabar gali pasitikrinti, kokią pensiją jam prognozuoja „Sodra“. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros sistemoje ir įsivertinus, kiek metų sukaupta, kiek vienetų surinkta ir kokių pajamų galima tikėtis ateityje.

Tai taip pat gali tapti paskata pagalvoti apie papildomą kaupimą – tiek antrojoje, tiek trečiojoje pakopoje. 2026-ieji jau aiškiai parodė, kad vien valstybinės pensijos ne visiems pakaks komfortiškai senatvei.