Vos prieš kelias dienas pavadinimą pakeitęs „Artea“ bankas, kuris anksčiau žinomas kaip „Šiaulių bankas“, jau susiduria su pirmosiomis kibernetinėmis grėsmėmis. Gegužės 5 dieną įvykęs vardų pasikeitimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir sukčių dėmesio
Pastarieji bando iš to išspausti sau naudos. Bankas skelbia, kad sukčiai jau pradėjo platinti apgaulingus laiškus, kuriais siekiama išvilioti klientų prisijungimo prie interneto banko duomenis.
Svarbu pažymėti, kad šie laiškai siunčiami ne tik „Artea“ klientams. Sukčių taikiniu tapo ir kitų finansinių institucijų naudotojai.
Sukčiai prisistato „draugiškai“ – bet jų tikslas aiškus
Gyventojai gauna el. laiškus, kuriuose kalbama apie tariamą „saugumo atnaujinimą“ arba „perėjimą prie naujos platformos“. Iš pirmo žvilgsnio laiškai atrodo draugiški ir profesionalūs, pradžioje net pasidžiaugiama naujomis internetinės bankininkystės galimybėmis.
Tačiau netrukus seka prašymas – kuo greičiau prisijungti per pateiktą nuorodą, atnaujinti asmeninę ar kontaktinę informaciją, kad paslaugomis būtų galima naudotis „be trikdžių“.
Paspaudę tokią nuorodą, žmonės patenka į suklastotą svetainę, kuri beveik niekuo nesiskiria nuo tikrosios banko aplinkos, bet pateikta informacija iš karto patenka sukčiams.
Bankas pabrėžia, kad duomenų atnaujinti nereikia
„Artea“ atstovai patvirtina, kad dėl pavadinimo keitimo jokie papildomi veiksmai iš klientų pusės nėra būtini. Esami naudotojai gali naudotis banko paslaugomis lygiai taip pat kaip iki šiol – jokių prisijungimo ar tapatybės patvirtinimo veiksmų atlikti nereikia.
„Nei mūsų, nei bet kuris kitas bankas niekada nesiunčia laiškų su nuorodomis, per kurias reikia prisijungti prie interneto banko ar pateikti asmeninius duomenis, kodus ar slaptažodžius. Tokie prašymai visada kelia įtarimų“, – aiškina „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Kaip atpažinti sukčių laiškus?
Bankas atkreipia dėmesį į tai, kad apgaulingus laiškus galima atpažinti iš kelių požymių:
- Siuntėjo el. pašto adresas dažnai būna visiškai nesusijęs su banku (pvz. bendro pobūdžio domenai ar keistai sukonstruoti adresai).
- Laiško tekstas skatina skubėti – frazės kaip „prisijunkite dabar“, „atnaujinkite duomenis per 24 valandas“, „nenutraukite proceso“ yra klasikiniai spaudimo pavyzdžiai.
- Gramatinės ar stilistinės klaidos laiško tekste – tai vienas dažniausių požymių, kad tai ne oficialus banko susirašinėjimas.
Tokių laiškų gavėjams patariama nespausti jokių nuorodų ir nedelsiant susisiekti su savo banku – tiek telefonu, tiek per oficialią interneto svetainę.
Sukčių veikla plati ir nuolat besikeičianti
Pasak „Artea“, apie apgaulingus laiškus pranešė ne tik jų, bet ir kitų bankų klientai. Tai rodo, kad sukčiai taikosi plačiai ir nesirenka vienos konkrečios institucijos. Vien šiemet, bendradarbiaujant su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, jau blokuota apie 80 sukčių sukurtų svetainių.
Vis dėlto net ir užblokavus vieną svetainę, sukčiai neretai per dieną sukuria naują. Jų strategijos nuolat keičiasi, naudojami vos vienu simboliu ar raide nuo tikrojo banko adreso besiskiriantys domenai, svetainės dizainas atkartojamas beveik identiškai.
Todėl itin svarbu jungiantis prie internetinės bankininkystės visada naudoti tik oficialią banko svetainę, o geriausia yra ranka įvestą adresą naršyklėje.
Reikia bendro budrumo
„Šią riziką numatėme ir dar prieš pavadinimo keitimą informavome savo klientus, kad sukčiai gali mėginti pasinaudoti šiuo pokyčiu“, – pažymi D. Kolmatsui. Ji taip pat primena, kad net jei laiškas atrodo įtikinamas, bet kelią bent mažiausią abejonių – visada saugiau paskambinti į banką ir pasitikrinti.
Šis atvejis parodo, kad net tokie iš pažiūros formalūs pokyčiai kaip pavadinimo keitimas gali tapti įrankiu apgavikų rankose. Todėl informuotumas ir atsargumas yra svarbiausia gynyba.
