Renkantis arbatą parduotuvėje neretai atrodo, kad tenka žaisti savotišką loteriją. Pakuotės žiba auksu, žada „karališką skonį“ ir „nepakartojamą aromatą“, tačiau atidarius dėžutę dažnai paaiškėja, kad viduje tėra smulkūs arbatos likučiai ar prastesnės kokybės mišiniai. Nesvarbu, ar mėgstate stiprią juodąją arbatą, ar švelnius žolelių mišinius, verta žinoti kelis požymius, padedančius atskirti kokybišką produktą nuo prasto.
Gražus dizainas ir skambūs pažadai ant pakuotės dažnai tėra rinkodaros triukas. Gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų produktas išskirtinis, tačiau tikroji kokybė slypi ne spalvingoje dėžutėje, o informacijoje, pateikiamoje smulkiu šriftu. Išmokę atidžiau skaityti etiketes ir suprasti jų reikšmę, gerokai lengviau išsirinksite išties gerą arbatą.
Vienas pirmųjų ženklų, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra santrumpa CTC. Tai angliškų žodžių Crush, Tear, Curl trumpinys, reiškiantis „suspausti, suplėšyti ir susukti“. Šis žymėjimas rodo, kad arbata apdorota pramoniniu būdu: lapai specialiais voleliais susmulkinami ir paverčiami smulkiomis granulėmis.
Tokiu būdu pagaminta arbata greitai pritraukia, gėrimui suteikia intensyvią spalvą ir stiprų skonį. Vis dėlto kartu ji dažnai praranda didelę dalį natūralaus aromato ir vertingų eterinių aliejų. Dėl šios priežasties tikri arbatos mėgėjai dažniau renkasi lapinę ar stambialapę arbatą, pasižyminčią sodresniu skoniu ir natūralesniu kvapu.
Kitas signalas, galintis kelti abejonių dėl kokybės, yra neaiški kilmės informacija. Ant pakuotės kartais nurodoma „Pagaminta Vokietijoje“, „Pagaminta Lenkijoje“ arba dar bendriau – „Pagaminta Europos Sąjungoje“. Nors tokie užrašai gali skambėti patikimai, jie dažnai apibūdina tik pakavimo vietą, o ne tikrąją arbatos kilmę.
Svarbu prisiminti, kad daugelyje Europos šalių arbatos plantacijų nėra, nes tam netinka klimatas. Tai reiškia, jog žaliava į Europą dažniausiai atgabenama iš regionų, kuriuose arbata iš tiesų auginama, o vėliau tik sumaišoma ir supakuojama vietinėse gamyklose.
Tokiose gamyklose neretai naudojamos pigesnės arbatos rūšys, kurios maišomos tarpusavyje, siekiant išgauti norimą skonį ar spalvą. Galiausiai produktas patraukliai supakuojamas ir pristatomas kaip aukštos kokybės arbata, nors iš tikrųjų tai gali būti tik vidutinės ar net žemesnės kokybės mišinys.
Norint pasirinkti tikrai gerą arbatą, verta atidžiai perskaityti visą informaciją ant pakuotės. Patikimi gamintojai paprastai nurodo konkrečią kilmės šalį, pavyzdžiui, Indiją, Šri Lanką, Kiniją ar Japoniją. Tokia informacija padeda suprasti, kur arbata iš tikrųjų buvo užauginta.
Taip pat pravartu rinktis lapinę arba stambialapę arbatą, nes joje išsaugoma daugiau natūralių aromatinių medžiagų ir skonio savybių. Tuo tarpu labai smulki arba granuliuota arbata dažnai yra pramoninio apdorojimo rezultatas, kuris gali sumažinti gėrimo kokybę.
Atsargiai vertinkite ir pernelyg bendrus užrašus, tokius kaip „Pagaminta ES“, jei šalia nenurodyta tikroji arbatos kilmė. Tokiais atvejais dažniausiai kalbama tik apie pakavimą, o ne apie vietą, kurioje arbatos lapai buvo užauginti.
Renkantis arbatą pravartu vadovautis paprasta taisykle: kuo daugiau aiškios informacijos apie kilmę ir kuo mažiau miglotų rinkodaros frazių, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų puodelyje bus išties kokybiška arbata. Taip išvengsite prastesnės kokybės mišinių ir galėsite mėgautis tikru arbatos skoniu bei aromatu.
