Griežtindama priemones prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius rinkimus, Švedija penktadienį pareiškė, kad planuoja kriminalizuoti narystę nusikalstamuose tinkluose ir gaujose, be kita ko, skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.
Dešinioji mažumos vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, pranešė, kad svarsto galimybę priimti teisės aktus, pagal kuriuos, policijos skaičiavimais, kasmet už grotų galėtų atsidurti apie 700 žmonių.
Švedija jau daugiau kaip dešimtmtetį stengiasi pažaboti organizuoto smurtinio nusikalstamumo, pirmiausia siejamo su gaujų karais ir kovomis dėl narkotikų rinkos kontrolės, šuolį. Šaudynės ir bombardavimai jau tapo reguliariais reiškiniais, dėl kurių kartais nukenčia nekalti žmonės.
Penktadienį teisingumo ministrui Gunnarui Strommeriui buvo pateikta vyriausybės užsakymu atlikta ataskaita, kurioje rekomenduojama priimti įstatymus, kriminalizuojančius narystę ir ryšius su nusikalstamais tinklais ir gaujomis.
„Tai galėtų apimti gaujų lyderius ir kitus asmenis, kurie įvairiais būdais įgalina gaujų nusikalstamą veiklą be aiškaus ryšio su konkrečiu nusikaltimu“, – žurnalistams sakė G. Strommeris.
„Žinome, kad tokio tipo teisės aktai buvo labai svarbūs kitose šalyse, kurios sėkmingai kovojo su nusikaltimais, susijusiais su gaujomis“, – pridūrė jis.
G. Strommeris pažymėjo, kad Švedijos visuomenė „nebuvo pasirengusi susidoroti“ su nusikaltimų šuoliu.
Naujas įstatymas galėtų įsigalioti iki 2027 m. balandžio 1 d. ir už sunkiausius nusikaltimus numatyti griežčiausią bausmę Švedijoje – įkalinimą iki gyvos galvos.
Policija anksčiau apskaičiavo, kad Švedijoje 17,5 tūkst. žmonių aktyviai dalyvauja nusikalstamų tinklų veikloje, o 50 tūkst. turi ryšių su šiais tinklais. Vyriausybė yra sakiusi, kad minimi tinklai užsiima narkotikų ir ginklų prekyba, sukčiavimu socialinio aprūpinimo srityje ir prekyba žmonėmis bei kelia „sisteminę grėsmę“ šiai Skandinavijos šaliai.
Pranešama, kad jie įsiskverbė į Švedijos socialinio aprūpinimo sektorių, vietos politiką ir teisinę bei švietimo sistemas. Statistika rodo, kad nors šaudynių skaičius sumažėjo, kuomet į valdžią 2022 m. atėjo dešinioji vyriausybė, bombardavimų kiekis išaugo.
Be to, smarkiai padaugėjo paauglių, įtariamų smurtiniais nusikaltimais, nes gaujos vis dažniau verbuoja vaikus, kuriems dar netaikoma baudžiamoji atsakomybė, kad šie atliktų jų nešvarius darbus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
