Rusija suintensyvino savo hibridines veiklas ir, atrodo, yra pasirengusi labiau rizikuoti teritorijose netoli Švedijos, antradienį AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos vadovas.
„Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt labiau linkusi rizikuoti – netoli mūsų“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas.
Jis pridūrė, kad, jo nuomone, Maskva, „deja“, ir toliau taip elgsis, nepriklausomai nuo to, ar jai pavyks pasiekti sėkmę tokiose šalyje kaip Ukraina, ar ne.
„Gali kilti tam tikra desperacija, kai dar labiau stengiamasi pasiekti savo tikslus“, – sakė Th. Nilssonas. Ir atvirkščiai, jis sakė, kad jei Rusijai pasisektų, „tai gali padidinti norą rizikuoti“.
Th. Nilssonas kalbėjo antradienį agentūrai pristatant metinę grėsmių apžvalgą.
Jis sakė, kad Švedijos saugumo padėtis toliau blogėjo, kaip ir ankstesniais metais, ypač po 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą.
Rusija yra pagrindinė „karinė grėsmė Švedijai ir NATO“, – teigiama apžvalgoje, įspėjant, kad grėsmė gali didėti, nes Rusija didina išteklius savo ginkluotosioms pajėgoms.
„Kartu su ištekliais karui Ukrainoje Rusija stiprina savo išteklius Baltijos jūros regione, nes tai strategiškai labai svarbus regionas Rusijai tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu“, – rašoma MUST apžvalgoje.
MUST teigia, kad pajėgų telkimas Baltijos jūroje „jau prasidėjo“, tačiau priduria, kad „tempui įtakos turės“ karo Ukrainoje eiga, taip pat Rusijos ekonomika ir santykiai su Kinija.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
