Socialinių tinklų nuotr.
Visuomenėje sparčiai populiarėjant sveikos mitybos idėjai, vis daugiau žmonių renkasi pradėti atidžiai stebėti tai, ką valgo kasdien. Nuo jų neatsilieka ir restoranai, keičiantys savo valgiaraščius ir besirenkantys klientus maitinti ne greičiau ar pigiau, o kuo sveikiau ir tik kruopščiai atrinktais produktais. Vienas iš tokio pobūdžio restoranų yra sostinėje veikiantis vegetariškas bistro „Holigans“, kurio įkūrėja Neringa Prasauskienė sutiko pasidalinti mintimis ir patirtimi, kasdien stengiantis įrodyti vilniečiams, jog sveikas maistas tuo pat metu gali būti ir skanus.
Kaip kilo idėja atidaryti tokio pobūdžio maitinimo įstaigą?
Keletą metų gyvendami sveikiau, sąmoningiau ir blaiviai, suvokėme, koks didelis pasiekimas visuomenėje yra tai, jog čia gausu žmonių, besidalinančių gyvenimo, mąstymo ir jausenos kokybę keliančiomis žiniomis. Jautėme didelį dėkingumą ir norą toliau dalintis tuo, ką gražiausio ir geriausio atradome patys – ta kultūra, kurioje nėra vietos vartotojiškumui ir komerciniam požiūriui. Gyvenimas įgauna nepalyginamai daugiau spalvų ir prasmės, kai pasirenki savo dieną užpildyti veikla, kuriančia gėrį žmonėms ir viskam aplinkui.
Mūsų siekis ir noras, įprasmintas „Holigans“ yra tapti mikro-oaze žmonėms, kurioje jie galėtų būti savimi ir jaustųsi vertinami už tai, kad tiesiog yra. Norime leisti gimti jų klausimams ir įkvėpimui ieškoti atsakymų. „Holigans“ yra vieta, teigiamą, kokybišką ir emociškai ekologiškai pagamintą paverčianti įrankiu, leidžiančiu kiekvienam tapti geresniu. Juk lenktyniauti su vakarykščiu savimi yra taip smagu, tiesa?
Kaip renkatės maisto produktus? Tiekėjus?
Mūsų tiekėjai – nedideli Lietuvos ekologiniai ūkiai arba žmonės, kurie atsakingai ir su meile dirba žemę ar gamina sūrį. Didžiąją dalį savo asortimento perkame iš užsienio tiekėjų, kurie dirba vien su ekologiškais produktais ir vadovaujasi fairtrade filosofija. Gamindami saldumynus naudojame ekologiškus miltus iš Lietuvos ūkio, ekologiškus riešutus ir džiovintus vaisius iš egzotiškų šalių, ekologiškus kepimo miltelius, lietuviškus ekologiškus ir natūralius pieno produktus, uogienes dažniausiai verdame patys iš lietuviškų vaisių ir uogų. Svarbu ne tik ką perkame, bet ir iš ko: kaip mąstančių bei gyvenančių žmonių.
Ar „Holigans“ nesunku įrodyti, jog tai, kas sveika, gali būti ir skanu?
Tikrai nesunku. Netgi lengva, nes žmonėms tereikia duoti paragauti. Kasdien čia į šipulius pabyra bent vieno kito skeptiko stereotipiniai įsitikinimai. Ir ta metamorfozė dažniausiai yra lydima ne tik lengvos nuostabos veide, bet ir „skanios“ šypsenos bei draugiškų komentarų. Kai esi pasiruošęs geriems pokyčiams, jie netrukus aplanko tavo gyvenimą. O „Holigans“ atveju jie ateina dar ir skaniai, spalvotai ir draugiškai. O be to, kai maisto produktai tikri, kokybiški, ekologiški ir paruošti stengiantis laikytis sveikatai palankiausių principų – nejaugi gali būti kitaip?
Sveika mityba grįstų restoranų Lietuvoje vis daugėja. Ypač tai pastebima sostinėje. Ar tai tėra tiesiog laikina mada, ar žmonės iš tiesų pradėjo galvoti apie tai, ką valgo?
Akivaizdu, jog ateina nauja karta, kuri mąsto, jaučia ir suvokia pasaulį kitaip. Jie rūpinasi ne tik savo fizinio, bet ir subtilaus kūno sveikata, todėl tikrai atidžiai stebi, ką deda į skrandį ir daugelis jaučia atsakomybę už tai, iš ko ir kaip tas maistas yra paruošiamas. Tai kartų ir pasaulėžiūros kaita. Todėl labai džiaugiamės turėdami galimybę ne tik pasyviai tai stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti atgimstant amžinoms vertybėms. Mados, arba tai, kas laikina, anksčiau ar vėliau praeina, o tai, kas tikra – išlieka amžinai. Todėl valgymo įpročių kaita yra tik natūrali mąstymo ir gyvensenos kaitos išdava.
Kaip manote, kokiu būdu reikia skatinti visuomenę maitintis ir gyventi sveikai?
Savo pavyzdžiu. Ir jis turi būti tikras – praktikuojamas kasdien, kaip geriausias ir maloniausias pasirinkimas. Šis sprendimas turi teikti džiaugsmo ir atverti kūrybos laisvę. Kol žmogus nepajus praktinės sveikesnio ir sąmoningesnio gyvenimo būdo vertės, tol visa tai bus labai netikra. Tai šiek tiek panašu į mokyklą – galima versti vaikus mokytis tikinant, kad jiems tai kažkada pravers, o galima juos natūraliai sudominti ir procesą pripildyti natūraliu pažinimo džiaugsmu. Geras mokinys visuomet sutiks savęs vertą mokytoją ir atvirkščiai.
Smagu matyti, kad tų skatinančių ir savo pavyzdžiu motyvuojančių atsiranda vis daugiau. Džiugu, kad populiarėja tai, kas gera, ir tai, kas skatina ieškoti.
