Staigūs manevrai kelyje, bandymai važiuoti be eilės, siekis būti „gudresniam“ už kitus ir daugybė kitų neleistinų vairavimo būdų, kuriais pasižymi vadinamieji kelių ereliai, kelia grėsmę tiek kitiems eismo dalyviams, tiek patiems pažeidėjams.
Tokių vairuotojų elgesys dažniausiai yra sąmoningas Kelių eismo taisyklių nepaisymas: jie stengiasi aplenkti bendrą transporto srautą, staigiai keičia eismo juostas neįjungę posūkio signalo, neteisėtai naudojasi A juostomis ir daro spaudimą kitiems vairuotojams, mėgindami sutaupyti kelias minutes. Chamiško elgesio keliuose ir gatvėse ypač padaugėja prieš šventes, kai visi skuba, formuojasi spūstys, mažėja vairuotojų kantrybė ir tolerancija.
„Matome, kad dažniausiai toks neleistinas elgesys ir vairavimas nėra klaida ar neapsižiūrėjimas. Tai sąmoningas sprendimas nelaukti kamščiuose kartu su visais, pasinaudoti neegzistuojančiomis privilegijomis ir bandyti aplenkti eilę“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak jo, automobilyje vairuotojai dažnai jaučiasi tarsi nematomi. Būtent tai skatina elgesį, kuris įprastose kasdienėse situacijose atrodytų sunkiai įsivaizduojamas.
„Jeigu tie patys žmonės stovėtų eilėje parduotuvėje, vargu ar lįstų prie kasos prieš kitus. Sėdint automobilyje nėra žmogiško kontakto, vairuotojas jaučiasi nematomas, todėl atsiranda klaidingas jausmas, kad galima elgtis grubiau ir išvengti atsakomybės“, – pastebi jis.
Pavojingi manevrai – viena dažniausių avarijų priežasčių
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad būtent staigūs, neapgalvoti manevrai yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių. Staigus manevravimas be posūkio signalo, rikiavimasis nesilaikant saugaus atstumo ar staigus stabdymas prieš pat kitą automobilį dažnai priverčia aplinkinius vairuotojus reaguoti žaibiškai, o tai baigiasi avarinėmis situacijomis ar susidūrimais.
Ypač pavojinga praktika – vadinamasis „prilipimas“ prie priekyje važiuojančio automobilio, dažniausiai pasitaikantis greitkeliuose ir automagistralėse.
„Tokiu būdu vairuotojas tarsi signalizuoja, kad skuba, tačiau realybėje jis tiesiog kelia pavojų sau ir aplinkiniams“, – pabrėžia A. Gučius.
Ne mažiau problemų kelia ir savavališkas parkavimas, kai automobiliai paliekami pažeidžiant taisykles ar blokuojant pravažiavimus, taip pat važiavimas priešpriešine eismo juosta siekiant aplenkti laukiančius sukti į kairę ar dešinę. Toks elgesys ne tik trikdo eismo srautą, bet ir kelia papildomą pavojų kitiems eismo dalyviams.
Kaip elgtis, jei kelyje pasitaikė „erelis“?
Ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – nepasiduoti emocijoms ir neleisti situacijai peraugti į konfliktą ar eismo įvykį.
„Nereikia bandyti auklėti ar patiems bausti kitų eismo dalyvių – tai dažniausiai baigiasi dar didesne rizika“, – sako A. Gučius.
Jei vairuotojas agresyviai lenda prieš jūsų transporto priemonę ir situacija tampa pavojinga, verta pasirinkti saugesnį sprendimą – jį praleisti ir išvengti susidūrimo. Net jei konkrečioje situacijoje būtumėte teisūs, konfliktas kelyje kainuos laiką, nervus ir gali turėti rimtų pasekmių.
Tais atvejais, kai vairuotojo elgesys yra akivaizdžiai pavojingas ir tęstinis, rekomenduojama jį fiksuoti vaizdo registratoriumi ar keleivio telefonu ir surinktą informaciją perduoti policijai.
Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, taip pat būtina nedelsiant apie tai pranešti policijai.
Jei eismo įvykio išvengti nepavyko
Jei dėl pavojingo kito vairuotojo elgesio nepavyksta išvengti susidūrimo, situacijos vertinimas visada priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Pasak „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo, tais atvejais, kai automobilis rikiuodamasis užstoja kelią ir į jį atsitrenkiama šonu, kaltė dažniausiai tenka neleistiną manevrą atlikusiam vairuotojui. Kur kas sudėtingesnės situacijos susiklosto tuomet, kai vairuotojas staiga užtveria kelią ir stabdo, o iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkia į staiga įsukusio ir stabdančio automobilio galą.
Tokiais atvejais itin svarbu kruopščiai fiksuoti aplinkybes: surinkti liudininkų parodymus, vaizdo registratorių įrašus, padaryti nuotraukas iš įvykio vietos.
Draudimo ekspertas įspėja, kad chamiškai besielgiantys vairuotojai neretai ima daryti ir neleistiną spaudimą į juos atsitrenkusiam vairuotojui, skatindami kuo greičiau prisiimti kaltę. Net ir patiriant spaudimą skubiai pildyti eismo įvykio deklaraciją, vairuotojams svarbu visą turimą informaciją perduoti savo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bendrovei ir informuoti, kad buvo daromas spaudimas.
Draudimo bendrovė turi galimybių papildomai vertinti įvykio aplinkybes, rinkti objektyvius duomenis, o kartais ir gauti vaizdo medžiagą iš miesto kamerų ar kitų vairuotojų.
„Jei jus priverčia prisiimti kaltę, tai nėra beviltiška situacija, tačiau tokiais atvejais labai svarbu veikti ramiai, nuosekliai ir nepasiduoti spaudimui. Kuo daugiau informacijos pavyksta surinkti, tuo tiksliau galima įvertinti atsakomybę“, – pabrėžia A. Gučius.
Kultūra kelyje – bendras reikalas
Eksperto teigimu, kelių ereliai iš eismo niekur nedings, tačiau kiekvienas vairuotojas savo elgesiu gali prisidėti prie saugesnės aplinkos kelyje – laikydamasis taisyklių ir vengdamas konfliktinių situacijų.
„Svarbiausia – nenusileisti iki pavojingo elgesio lygio ir nebandyti kovoti tais pačiais metodais. Saugiausias pasirinkimas kelyje visada išlieka ramybė ir atsakomybė, o apie pažeidimus reikėtų informuoti policiją, kuri turi visus būdus ir priemones kelių ereliams tramdyti“, – sako „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

