Artėjant šventėms vis dažniau pradedame galvoti, kaip atrodys šventinis stalas ir kuo šįkart nustebinsime artimuosius. Mintyse dėliojame šventinio vakaro planus – nuo pagrindinių patiekalų iki smulkių detalių, kuriančių jaukumą. Kartu neišvengiamai iškyla ir klausimas: kiek šiemet kainuos šventinis stalas?
Naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad vis mažiau žmonių tiki, jog Kalėdų vaišėms pakaktų simbolinių 50 eurų. Augant maisto produktų kainoms, vis daugiau gyventojų planuoja didesnius biudžetus.
„Šventinis stalas tampa vis brangesnis, todėl, kylant maisto produktų kainoms, žmonės dažniau numato didesnes išlaidas vaišėms. Beveik 80 proc. apklaustųjų nurodė planuojantys skirti nuo 50 iki 250 eurų, o dar 10 proc. svarsto išleisti iki 500 eurų. Būtent šiame segmente išsiskiria 40–49 metų amžiaus grupė – joje planuojančių skirti iki 500 eurų yra proporcingai daugiausia. Tai gali būti susiję su didesniais planuojamais susibūrimais ar gausesniu svečių skaičiumi, dėl kurių natūraliai auga ir vaišių biudžetas“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė‑Varnė.
Bendras pasiruošimas tampa norma
Tyrimas atskleidžia, kad finansai šventinėms vaišėms Lietuvoje planuojami labai įvairiai, tačiau ryškėja kelios dominuojančios praktikos. Trečdalis gyventojų teigia, kad šventinio stalo išlaidas padengia tas, kieno namuose vyksta šventė. Nors toks modelis patogus svečiams, jis dažnai reiškia didesnę finansinę naštą šventę organizuojantiems šeimininkams.
Vis dėlto vis daugiau žmonių renkasi bendrą pasiruošimą. 39 proc. apklaustųjų iš anksto susitaria, kas kokius patiekalus ruoš, taip natūraliai pasidalydami darbais. Dar 13 proc. dalijasi ir išlaidomis, ir gaminimo atsakomybe. Tokie susitarimai leidžia aiškiau paskirstyti pareigas, geriau valdyti biudžetą ir sumažina riziką, kad pasiruošimas taps chaotiškas ar brangesnis, nei planuota.
Tradicijos ir patogumas: mišrus ruošos modelis
Tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų – 47 proc. – teigia visus šventinius patiekalus gaminantys namuose. Tai išlieka vienas dažniausių pasirinkimų tiek tarp jaunesnių, tiek tarp vyresnių gyventojų: savos tradicijos, namų skoniai ir noras kontroliuoti sudėtį vis dar labai svarbūs.
Beveik tokia pati dalis žmonių – 48 proc. – renkasi mišrų ruošos modelį: dalį patiekalų gamina patys, o dalį įsigyja jau paruoštų. Pasak S. Strockytės‑Varnės, šį būdą dažnai lemia praktiniai sumetimai – noras sutaupyti laiko, paprasčiau suplanuoti pasiruošimą ir išvengti didelio krūvio šventės dieną.
Visiškas patiekalų užsakymas iš restoranų ar prekybos centrų kol kas išlieka retas pasirinkimas – šį variantą renkasi vos keli procentai respondentų. Vis dėlto akivaizdu, kad patogumas ir laiko taupymas tampa vis svarbesne šventinio pasiruošimo dalimi, ypač tiems, kurie ruošia vaišes didesniems susibūrimams.
Kur lietuviai sutinka šventes?
Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma gyventojų šventes sutinka savo namuose Lietuvoje – taip elgiasi 44 proc. apklaustųjų. Dar 41 proc. vyksta pas artimuosius ar draugus.
Ryškėja ir nauja, dar palyginti reta tendencija – kelionės per šventes. 11 proc. respondentų šventiniu laikotarpiu keliauja tarp kelių vietų Lietuvoje, o apie 3 proc. išvyksta į užsienį. Tokiu atveju šventinio stalo dažnai visai neplanuojama arba jam skiriamas minimalus dėmesys, nes svarbiausiu akcentu tampa pati kelionės patirtis.
Kaip suvaldyti šventinio stalo biudžetą?
Norint išvengti netikėtų ir per didelių išlaidų, S. Strockytė‑Varnė pabrėžia, kad svarbiausia – atviras pokalbis su artimaisiais.
„Pirmas žingsnis – aiškiai sutarti dėl meniu ir iš anksto pasikalbėti, kiek kiekvienas gali skirti lėšų. Tai padeda išvengti situacijų, kai vienam žmogui tenka neplanuotai didelės išlaidos. Tokie susitarimai leidžia šventes organizuoti paprasčiau ir be nereikalingo spaudimo“, – sako ji.
Kitas svarbus aspektas – vengti spontaniškų pirkinių. Ruošiantis šventėms paskutinę minutę dažnai atsiranda noras „dar šį tą pridėti“, „pagerinti stalą“ ar „turėti atsargai“, tačiau būtent taip išlaidos išauga greičiausiai. Ekspertė rekomenduoja dalį ilgesnio galiojimo produktų įsigyti iš anksto, pasilyginus kainas skirtingose parduotuvėse.
Pasak S. Strockytės‑Varnės, šventinio biudžeto suvaldymui labai padeda iš anksto sudarytas aiškus pirkinių sąrašas. Kai sąrašas konkretus ir realistiškas, tampa lengviau laikytis plano ir nepasiduoti impulsui pirkti tai, kas nėra būtina šventei. Toks planavimas leidžia geriau kontroliuoti išlaidas ir pasiruošti šventėms be finansinio streso.
Ekspertė taip pat ragina įvertinti, kiek realiai kainuos pasigaminti pasirinktus patiekalus. Kai kurių valgių ingredientai gali būti brangūs arba reikalauti didelių kiekių, todėl kartais ekonomiškiau ir paprasčiau juos įsigyti jau paruoštus. Tokiu būdu galima išvengti bereikalingų išlaidų ir sutaupyti laiko.
