Daržo planavimas – tarsi strateginis žaidimas, kuriame tinkamai parinkta augalų kaimynystė gali atstoti kilogramus trąšų ir cheminių priemonių. Svogūnas šiuo atžvilgiu – savotiškas „egoistas“, tačiau kartu ir stebėtinai taikus kaimynas, jei tik žinote, su kuo jį sodinti. Patyrę daržininkai pastebi, kad gerai parinkta kaimynystė padeda augalams ne tik išgyventi, bet ir klestėti: jie dalijasi naudingomis medžiagomis, o svarbiausia – saugo vieni kitus nuo kenkėjų.
Vienas klasikinių ir sėkmingiausių derinių – svogūnai ir morkos. Aštrus svogūnų kvapas klaidina morkinę musę, o morkų lapija dalinai „užmaskuoja“ svogūnų kvapą ir taip padeda apsaugoti juos nuo svogūninės musės. Šias daržoves sodinant šachmatine tvarka ir paliekant maždaug 10–15 cm atstumą, abiejų kultūrų derlingumas gali pastebimai išaugti.
Svogūnai taip pat puikiai auga šalia burokėlių. Plati burokėlių lapija veikia kaip gyva mulčia: pritemdo dirvą, mažina drėgmės garavimą ir padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę. Tuo tarpu svogūnai gali prisidėti prie kai kurių dirvos kenkėjų, pavyzdžiui, nematodų ar spragšių, atbaidymo. Be to, burokėlių šaknys skverbiasi giliau ir iš ten paima kalį bei fosforą, o dalis šių maisto medžiagų ilgainiui tampa lengviau prieinama ir greta augantiems svogūnams.
Daugeliui netikėta, tačiau geri svogūnų kaimynai – braškės ir žemuogės. Uogynus neretai puola šliužai ir skruzdėlės, o aitrus svogūnų kvapas šiuos kenkėjus gali veiksmingai atbaidyti. Braškės sudaro tankų žalią „kilimą“, kuris padeda dirvai neperdžiūti, o auginant šalia svogūnų uogos neretai būna aromatingesnės.
Svogūnai gerai dera ir su pomidorais bei agurkais. Svogūnų išskiriami fitoncidai gali padėti sumažinti kai kurių ligų ir kenkėjų riziką: pomidorams – prisidėti prie atsparumo stiprinimo, o agurkams – padėti apsisaugoti nuo dalies grybelinių susirgimų. Žemaūgiai pomidorai, pavyzdžiui, smulkiavaisių („čerinių“) tipų veislės, per vasaros karščius gali suteikti svogūnams lengvą pavėsį, tačiau kartu neužgožia jų tiek, kad trukdytų normaliai subręsti.
Agurkų ir svogūnų kaimynystė ypač patogi, jei agurkai auginami vertikaliai – keliami į viršų atramomis greta svogūnų eilučių. Toks auginimo būdas taupo vietą, gerina oro cirkuliaciją, o agurkai dažniau užauga tvirtesni, traškesni ir mažiau linkę kartėti.

