„Swedbank“ klientai neslepia įsiūčio: šio banko bankomatai tapo didžiule problema

Vis daugiau gyventojų socialiniuose tinkluose skundžiasi „Swedbank“ bankomatų veikimu. Dalis žmonių sako, kad dėl nepatogių pinigų išmokėjimo sąlygų vis dažniau renkasi konkurentų, ypač SEB banko, paslaugas.

Nors „Swedbank“ diegia naujoves, viena esminė problema vis dar lieka neišspręsta – 5 eurų kupiūros. Vienas iš pagrindinių klientų nusiskundimų yra tas, kad šio banko bankomatai dažnai neišduoda 5 eurų banknotų.

Tai sukelia sunkumų žmonėms, norintiems išsiimti nedidelę sumą grynųjų. Nors teoriškai galima išsiimti, pavyzdžiui, 10 ar 15 eurų, praktikoje bankomatas gali neturėti reikiamų nominalų ir atlikti tokį veiksmą tampa neįmanoma.

Šią informaciją patvirtina ne tik klientų atsiliepimai, bet ir pats bankas. „Swedbank“ atstovai paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl techninių skirtumų tarp skirtingų bankomatų tipų. Ne visi įrenginiai gali talpinti visų nominalų banknotus – ypač mažesnius, tokius kaip 5 eurai.

Dėl smulkių – pas konkurentus

Interneto diskusijose dažnai minimi SEB bankomatai kaip patogesnė alternatyva – jų įrenginiai dažniau leidžia išsiimti mažas pinigų sumas be problemų. Dėl to, net ir turėdami sąskaitą „Swedbanke“, kai kurie klientai linkę grynųjų ieškoti konkurentų įrenginiuose.

Tiesa, „Swedbank“ irgi bando žengti koja kojon su technologijomis. Pastaruoju metu bankas pristatė bekontaktę funkciją, kai kuriuose bankomatuose kortelę pakanka priliesti prie skaitytuvo, kad būtų galima atlikti operaciją.

Tai ypač patogu tiems, kurie naudoja išmaniuosius įrenginius ar nori išvengti fizinio kontakto. Kaip nurodo „Swedbank“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, bekontakčiai atsiskaitymai sudaro apie 79 proc. visų mokėjimų, o per pastaruosius tris mėnesius net pusė milijono klientų bent kartą atsiskaitė naudodami išmanųjį įrenginį.

Kaimuose nepatogumų dar daugiau

Mieste smulkių kupiūrų nebuvimą dažnai galima apeiti, šalia esantis kitas bankomatas, paštas ar prekybos centras leidžia rasti alternatyvą. Tačiau kaimiškose vietovėse situacija gerokai sudėtingesnė. Kai kuriose gyvenvietėse iki artimiausio bankomato tenka važiuoti dešimtis kilometrų.

Pašto darbuotojų teikiamos paslaugos šiek tiek palengvina situaciją, tačiau tai nėra universalus sprendimas. Jei tokio darbuotojo konkrečiu metu nėra arba paslauga neveikia – žmonės lieka be galimybės gauti grynųjų.

Ši situacija dar labiau aštrėja, atsižvelgiant į mažėjantį bankomatų tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Skaitmeninių atsiskaitymų populiarėjimas keičia bankų strategijas – jie traukiasi iš mažiau pelningų regionų, o tai ypač smarkiai veikia vyresnio amžiaus ar mažesnių miestelių gyventojus.

Verslas ar socialinė paslauga?

Vis dažniau pasigirsta raginimai bankams prisiimti socialinę atsakomybę. Kaimiškų vietovių gyventojai, senjorai ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės negali pilnai pereiti prie skaitmeninių sprendimų.

Jiems būtinas fizinis priėjimas prie bankomatų – ne tik dėl grynųjų, bet ir dėl elementarių bankinių operacijų.

Kaip galimą sprendimą kai kurie siūlo bendrą, valstybės remiamą bankomatų tinklą. Toks modelis jau veikia Švedijoje ir Vokietijoje, čia įrenginiai naudojami visų bankų klientų, o jų išlaikymas dalijamas proporcingai.

Tokia sistema leistų išsaugoti bazines paslaugas visoje šalyje, nepriklausomai nuo vietovės.

Demografija ir skaitmeninė atskirtis

Lietuvos visuomenė sensta, o tai reiškia, kad daliai žmonių banko paslaugų skaitmenizacija tampa kliūtimi. Ne visi moka ar nori naudotis mobiliąja bankininkyste, ne visi turi išmaniuosius telefonus ar prieigą prie interneto.

Nors technologijos neabejotinai patogios daugeliui, jų plėtra neturėtų reikšti atsitraukimo nuo tų, kurie negali žengti koja kojon su inovacijomis. Pagrindinė finansų prieiga – galimybė gauti grynųjų pinigų – turėtų būti laikoma būtina paslauga, o ne tik verslo efektyvumo klausimu.

„Swedbank“ pažengė į priekį su bekontakčiais sprendimais, tačiau smulkių banknotų nebuvimas kai kuriuose bankomatuose ir tolstančios paslaugos kaimo gyventojams rodo aiškų disbalansą.

Kad ir kaip sparčiai vystytųsi skaitmeninės paslaugos, jos negali pakeisti bazinių poreikių, ypač ten, kur vis dar reikalingi grynieji. Klientų patogumas, socialinė atsakomybė ir lygios galimybės turi išlikti kiekvieno banko veiklos pagrindu.