„Swedbank“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet paspartės iki 3,5 proc. ir išliks sparčiausiu regione. Anot jų, Estijos bei Latvijos ekonomikos po ilgos stagnacijos atsigauna – augimas ten sieks apie 2,5 procento.
Praėjusių metų lapkritį banko prognozė šiems metams buvo 3,2 proc. Tuo metu infliacija šiemet sieks 3,5 proc.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, praėjusiais šalies ekonomiką džiugino ne tik fiksuotas 2,5 proc. augimas, bet ir darbo rinkos, eksporto bei investicijų rodikliai.
„Be stabilaus ir spartaus BVP augimo pernai Lietuvoje matėme ir kitų džiugių rekordų. Dirbančių asmenų skaičius pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pasiekė 10 mlrd. eurų“, – pranešime cituojamas N. Mačiulis.
„Investicijų augimas viršijo 15 proc. ir dabar sudaro ketvirtadalį BVP – daugiausiai per beveik du dešimtmečius. Sparčiausiai augo investicijos į vertės kūrimo potencialą – transporto priemones, gamybos įrengimus, programinę įrangą, intelektinę nuosavybę, informacijos ir ryšių technologijas“, – teigia jis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet investicijos toliau augs beveik dešimtadaliu, o grynoji imigracija vis dar atsvers neigiamas natūralias demografines tendencijas.
Prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 8 proc., tačiau išliks gerokai spartesnis už kainų augimą. Kitąmet vidutinio mėnesio atlyginimo augimas turėtų sulėtėti iki 6,7 proc.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros ir „Swedbank“ tyrimų duomenimis, nedarbo lygio šalyje augimas turėtų išlikti stabilus, siekti 7 proc., ir toks pat išlikti kitąmet.
N. Mačiulio teigimu, nors trumpuoju laikotarpiu šalies ekonomika gali būti kuriama vidaus paklausos pagalba, vis tik negalima ignoruoti ženklų, rodančių pramonės konkurencingumo mažėjimą.
„Sparčiai augančios darbo sąnaudos, didesni JAV importo muitai, didėjanti Kinijos konkurencija – visa tai lems daug lėtesnį pramonės augimą ateityje. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika gali klestėti vien vidaus paklausos dėka, bet be eksportuojančių sektorių augimo ilgalaikis progresas yra mažai tikėtinas“, – teigia N. Mačiulis.
ECB bazinių palūkanų normų šiemet nemažins
Anot „Swedbank“ ekonomistų, 2026 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nebemažins – jos turėtų išlikti ties 2 proc. riba bent iki kitų metų pabaigos.
„Euro zonoje infliacija, priešingai nei JAV, nebėra problema ir artimiausiu metu nukris žemiau 2 procentų kartelės. Vis tik tai turbūt nebus pakankama priežastimi pradėti labiau skatinti euro zonos ekonomiką dar labiau mažinant palūkanas. Šį instrumentą ECB pasiliks krizinėms situacijoms“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis.
Ekonomistų teigimu, nepaisant iššūkių, euro zonos ekonomika išbrido iš stagnacijos – augimas ir praėjusiais, ir šiais metais viršys 1 proc. bei dar labiau paspartės 2027 m.
Anot N. Mačiulio, nors Europa išgyveną sudėtingą geopolitinį laikotarpį, sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia ir rekordiškai žemas nedarbo lygis skatina gyventojų vartojimą. Jo teigimu, teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui gali turėti ir didelės Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą.
Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nežymiam ekonomikos sulėtėjimui pernai, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, didelę įtaką galėjo daryti didelės investicijos į dirbtinio intelekto (DI) technologijas, užmaskavusios prastesnius rezultatus kituose sektoriuose.
Anot jų, JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažins dar du kartus, tačiau vėl įsibėgėjanti infliacija galėtų tai apsunkinti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
