alergija
Alergija – viena iš iš dažniausių civilizacijos ligų. Dažnu atveju nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiškas tam tikram maisto produktui?
Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių, ir sergančiųjų gretos kasmet gausėja. Tad ne veltui įvairūs alerginiai susirgimai vadinami XXI a. rykšte – prognozuojama, jog greitai daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Pačių alerginių susirgimų spektras taip pat kinta ir plečiasi: jei prieš dešimtmetį alergijų sąraše „karaliavo“ bronchinė astma, pastaruosius penketą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas. Pasak specialistų, ruduo yra tinkamiausias metas nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti gydymą.
Problema, su kuria šaltuoju sezono metu susiduria alergiški žmonės, – paūmėję simptomai: varginti sloga, kosulys, sunkus kvėpavimas. Gyvenimo kokybė ima prastėti, nes rudenį daugiau laiko praleidžiame namuose, rečiau praveriame langus, prasideda šildymas – susidaro palankios sąlygos daugintis dulkių erkėms, kurios, misdamos negyvomis odos ląstelėmis, sėkmingai plinta po visus namus.
Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
Specialistai skelbia, kad žmogaus jautrumas atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams per pastaruosius 50 metų padidėjo nuo 20 iki 50 proc., o Lietuvoje net 80 proc. gyventojų yra jautrūs orams. Organizmas reaguoja į orų permainas, atskleidžia silpnąsias savo vietas ir praneša apie galimas ligas. Vaistininkų teigimu, kai tik plačiau nusišypsančią saulę staigiai pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančių sveikata iš karto padaugėja, tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai.
Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų – alerginę slogą – gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, kadangi dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, tačiau gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma.
Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?
Pasibaigę 2013 metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika.
Pristatome UAB „Kvapų namai“ gamybos vadovę, natūralios kosmetikos specialistę Rūtą Daunoravičienę, kuri patars jums kaip prižiūrėti veido odą, kokią kosmetiką geriausiai rinktis individualiais atvejais, plačiau papasakos apie odos priežiūrą natūraliomis priemonėmis ir t. t.
Kalendorinis ruduo jau atėjo, žiedadulkių derlius turėtų sumažėti, tačiau stebėjimai tyrimų stotyse rodo, kad žiedadulkių ore būna iki pat rudens vidurio.