arbatžolės
Nuo vaikystės buvome mokomi nežaisti su maistu, tačiau rusų menininkui Andrew Gorkovenko tai tikrąja žodžio prasme „pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo“. Visai neseniai jis sukūrė vieną garsiausių savo darbų – arbatos pakuotės TripTea dizainą. Ir iš ne kieno nors kito, o iš arbatžolių.
Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje, Brazilijoje, Čilėje, Bolivijoje, kur tarp indėnų paplito matė, jos gėrimas buvo laikomas ritualu. Jį gerdavo iš vieno indo, pirmiausia paragavus matę paruošusiam žmogui, siunčiant ratu. Ši arbata laikyta tiek bendravimo – geriant ją su svečiais, draugais, šeima, tiek meditacijos – mėgaujantis ja vienatvėje, gėrimu.
Kas pasikeitė nuo tų laikų, kai senoliai rinkdavo žoleles, sudžiovindavo, supjaustydavo jas arba rankomis sumaigydavo ir darydavo skaniausius užpilus? Ar atvežtinės arbatos pranašesnės už vietines?