ateitis
Bėgant metams ir pasauliui žengiant į priekį, kai kurios profesijos nyksta, kitos – kuriasi. Turbūt jau niekas nepažįstame audėjų, telefono stočių operatorių ar pėdkelnių adytojų – o juk šios profesijos buvo tikrai populiarios sovietmečiu! Futurologijos (mokslo apie ateities prognozavimą) specialistai spėja, kad ateityje, maždaug 2030-aisiais, paklausios ir gerai apmokamos specialybės bus kiek kitokios nei šiandien…
Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos. „Viskas kažkada, po milijardų metų virs viena amžiams sustingusia akimirka“, – tvirtina Bilbao Baskų šalies universiteto (Ispanija) profesorius Chosė Senovila (José Senovilla).
Įsivaizduokite: jūs tik pagalvojate, kad norėtumėte telefonu pasikalbėti su mylimuoju, o Jūsų telefonas jau renka jo numerį; važiuojate į darbą dviračiu ir mindami pedalus gaminate elektrą; arba į jūsų elektroninio pašto dėžutę plaukia tik tokios reklaminės žinutės, kurios jus domina, pavyzdžiui, pranešimai apie pradėtą bilietų prekybą į jūsų mėgstamos grupės koncertą. Iškart bilietus galite iš savo mobiliojo telefono ir įsigyti. Visa tai utopija?
Mokslui taip sparčiai progresuojant, žmonių gyvenimas keičiasi kasmet. Sunku net pagalvoti, kaip pasaulis pasikeis po 100 metų? Siūlome keletą profesionalių futurologų išrinktų idėjų.
Freddie Wongui pavydi kiekvienas kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Jis specialiųjų efektų pagalba žaidimus perkelia į realybę taip meistriškai, kad sunku patikėti, jog viskas – tik gudrūs kompiuteriniai triukai.
Tarptautinio koncepcinių buitinių prietaisų dizaino konkurso “Electrolux Design Lab 2011” nugalėtoju tapo portatyvinis dėmių valymo įrenginys. Bratislavos menų akademijos (Slovakija) studento Adrian Mankovecký sukurta koncepcija, atliepianti išmaniojo mobilumo iššūkius, konkurse nurungė daugiau per 1300 projektų iš 50 šalių.
Šis nedidelis taškinio poveikio prietaisas neigiamų jonų ir garų pagalba atšviežina audinį ir pašalina dėmes. Tereikia perskirti du prietaiso komponentus ir suspausti juos abipus audinio toje vietoje, kurioje yra dėmė ar kvapas, bei pasirinkti vieną iš keturių programų. Energiją mini valymo įrenginiui teikia cukraus kristalų baterija.
Konkurso žiuri, sudaryta iš žinomų architektų ir dizainerių buvo sužavėta slovako kūrybiškumo ir įžvalgos. „Portatyvinis dėmių valytuvas yra paremtas rimtomis vartotojų poreikių įžvalgomis ir yra ypatingai aktualus. Tai greito valymo įrenginys, kartu mažinantis poveikį aplinkai. Be to, jo naudojimas yra labai intuityvus. Taigi mes visi norėtume tokio prietaiso“, – sakė „Electrolux“ globalaus dizaino vyresnysis viceprezidentas Henrikas Otto.
Ši koncepcija, išsiskirianti nauju požiūriu į operatyvios drabužių priežiūros problemą ir jautrius audinius, H.Otto asmeniškai imponavo ir dėl savo panašumo į „Electrolux“ dizaino ikoną – belaidį dulkių siurblį „Ergorapido“.
Antroji konkurso vieta atiteko australo Enzo Kocak iš Monash Universiteto Melburne sukurtam prietaisui „Ribbon“ (Liet. kaspinas, juosta).Tai įrenginys, apjungiantis kaitlentės, šildytuvo ir šaldytuvo funkcijas. Jo unikali forma ir lankstumas leidžia jį apsukti apie indą, kuriame yra maistas arba gėrimas ir jį pašildyti (juodoji prietaiso pusė) ar atšaldyti (baltoji pusė). Jį patogiai galima suvynioti, pasiimti su savimi arba, tarpusavyje sujungus kelis segmentus, naudoti kaip kaitlentę
Trečiąją vietą laimėjo naujazelandietės iš Massey Universiteto konkursui pateiktas smagus ir aplinkai draugiškas plaktuvas “Smoobo”. Į guminį kamuolį tereikia sudėti visus ingredientus, gerai užsukti kamštelį ir pamėtyti, kad atšoktų į grindis ar sieną. Šokinėjimas aktyvuoja kinetines baterijas, kurios leidžia suktis mentelėms, sutrinti ingredientus ir suplakti kokteilį. „Smoobo” paviršius yra nelygus, todėl žaidimas su juo itin smagus – niekada nežinai, į kurią pusę jis atšoks.
Interneto balsuotojų geriausia koncepcija buvo išrinkta buvo revoliucinga mikrobangų krosnelė „Onda“. Naudojant specialią pakuotę, jos vienas šonas įkišamas į prietaisą, kuris aktyvuoja mikrobangas, perduodamas per aliuminio foliją, kuria iš vidaus padengta pakuotė. Energijai generuoti naudojamos popierinės baterijos. Už šį Matthew Schwartzo Matthew Schwartz (California valstybinis universitetas, JAV) balsavo per 17 tūkst. internautų.
Finalas ir komisija
Tarptautinio koncepcinių buitinių prietaisų konkurso „Electrolux Design Lab 2011” finalas, kuriame varžėsi 8 geriausios koncepcijos, atrinktos iš 25, patekusių į pusfinalį, įvyko rugsėjo 7 d. Londone, konferencijos „Room – Home Intelligence metu.
Žiuri nariais buvo danų dizainerė Cecilie Manz, įvairiais apdovanojimais įvertinti architektai Hayes ir James Slade ir “Electrolux” globalaus dizaino vyriausiasis viceprezidentas Henrik Otto.
Išmanusis mobilumas
2011 m. “Electrolux Design Lab” tema pakvietė įvairių šalių studentus kurti „išmaniuoju mobilumu“ paremtus buitinių prietaisų sprendimus, kurie vartotojams, taupantiems laiką ir tampantiems vis mobilesniais, padėtų laikyti ir gaminti maistą, prižiūrėti indus ir drabužius namuose ir už jų ribų.
Pasirinkti šią temą konkurso organizatorius paskatino mažėjantis narių skaičius namų ūkiuose, ilgėjančios darbo valandos bei technologijų užtikrinamas didesnis mobilumas.
Electrolux Design Lab 2010
Praėjusių metų „Electrolux Design Lab“ konkursą, kurio iššūkis buvo 2050-aisiais beveik dvigubai sumažėsianti miestiečių gyvenamoji erdvė, laimėjo indo studento Peter Alwin sukurtas mikroindukcinis kaitintuvas „Sraigė“, prilimpantis tiesiai prie puodo, keptuvės ar puodelio ir kaitinantis jo turinį. Šis prietaisas ateityje galėtų pakeisti įprastas virykles, kaitlentes ar mikrobangų krosneles.
Electrolux Design Lab
Įsteigtas 2003 m., „Electrolux Design Lab“ yra kasmetinis globalus dizaino konkursas industrinio dizaino studentams, kurie kviečiami pristatyti inovatyvias ateities buities prietaisų idėjas. Per visus ankstesnius metus Design Lab sulaukė tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 100 šalių.
Kiekvienais metais konkursas turėdavo skirtingą temą : „2-asis erdvės amžius“, 2011 Londonas; „Dizainas 90-iai metų į priekį“, Londonas, 2009; „Dizainas interneto kartai”, Ciurichas, 2008; „Žaliasis dizainas ”, Paryžius, 2007; „Dizainas sveikai mitybai”, Barselona, 2006; „Ateities dizainas”, Stokholmas, 2005; „Ateities dizainas”, Niujorkas, 2004; „Vartotojų skatinami sprendimai”, Budapeštas, 2003.
Pasaulis žino daug puikių pastatų, atlaikiusių laiko išbandymus ir pavirtusių tikrais architektūros šedevrais. Šiandienos architektams taipogi netrūksta ambicijų ir sveiko užsispyrimo. Pamažu jie formuoja naują visuomenės požiūrį į architektūrą, statinių estetinį grožį ir funkcionalumą. Kai kurie jų projektai peržengia nūdienos slenkstį ir nueina toli į ateitį.
Prie pažangių projektų galėtume priskirti italų kilmės architekto Davido Fischerio projektą „Dynamic Tower“ (Dinamiškas bokštas), kuris bus įgyvendintas Dubajuje. Aštuoniasdešimties aukštų dangoraižis galės apsisukti aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Kadangi kiekvienas aukštas galės suktis nepriklausomai nuo kitų aukštų padėties, pastatas įgys kaskart vis naują formą. Dangoraižis aplink savo ašį apsisuks per tris valandas. Apsisukimui ir gyventojų buičiai reikalinga energija bus gaunama iš saulės baterijų bei kiekviename aukšte sumontuotų vėjo turbinų.
Antras toks dangoraižis bus pastatytas Maskvoje. Trečią dangoraižį manoma statyti Niujorke. Architekto Davido Fischerio teigimu, šiuo projektu susidomėjo Kanados, Europos ir Pietų Korėjos nekilnojamojo turto agentūros bei privatūs investuotojai.
Dangoraižiai bus statomi iš modulių, kuriuos surinks gamykloje – statybų aikštelėje beliks juos tik sumontuoti.
Netolimoje ateityje Dubajuje iškils didžiulė piramidė, kurioje galės apsigyventi milijonas ir daugiau žmonių. Dizaino kompanija „Timelinks“ paviešino „Ziggurat“ projektą, kurio įgyvendinimui dabar ieškoma technologinių sprendimų. Projekte numatyta inovatyvi viešoji transporto sistema, kuri piramidės gyventojams leis pakilti į pastato viršų bei judėti horizontaliomis kryptimis. Piramidės gyvybinėms funkcijoms užtikrinti bus naudojama ekologiška energija, pagaminta vėjo bei saulės jėgainių. Piramidės viduje planuojama įrengti žaliąsias erdves ir agrokultūrinius sektorius. Piramidė užims 2,3 kv. m. plotą. Tokiame nedideliame plote patogiai apgyvendinti milijoną ir daugiau žmonių – viliojanti ateities perspektyva. Ištisi miestai galėtų būti statomi panašiais kompleksais. Tuomet būtų sutaupoma iki 90 proc. megapolių užimamo žemės ploto. Likusią žemę panaudotumėme poilsiui ar žemdirbystei. Jei tokie projektai būtų realizuoti, pasaulio miestai taptų ekologiški, neterštų aplinkos, žmogus kaip niekad priartėtų prie gamtos. Neatsitiktinai „Timelinks“ užpatentavo savo idėją ir pateikė Europos Sąjungai paraišką dėl techninių projektų sprendimo.
Pastatų fasadų apšvietimas tamsiu paros metu be abejonės pagyvina aplinką, padeda išryškinti pastatų architektūrines detales. Šiandien pastatų apšvietimo technologijos yra pažengusios toli į priekį: naudojami puslaidininkiniai šviesos diodai, spalvotos halogeninės metalo lempos, spalvotos liuminescencinės lempos, labai galingi prožektoriai, grindinių šviestuvai. Specifinėse srityse naudojama daug ksenoninių lempų, tarnaujančių net 90 tūkst. valandų. Didėja apšvietimo valdymo, spalvoto apšvietimo galimybių svarba. Su besikeičiančiomis apšvietimo technologijomis keičiasi ir pati apšvietimo esmė. Pastatų fasadų apšvietimo projektai ima tarnauti ne tik estetiniams, bet ir socialiniams tikslams – reklamai, vienos ar kitos visuomeninės nuomonės paviešinimui ir panašiai. Neatsitiktinai vis įspūdingesnės pasaulyje vyksta taikomosios šviesos technologijų parodos. Jose pirmu smuiku griežia pagrindiniai šviesos technologijų pasaulyje gamintojai – „Citélum“, „Leipziger Leuchten“, „Lumiville“, „NVA“, „Philips“, „Schréder“, „Scoa Eclairage-Groupe Bélux“, ir „Thorn“. Šviesos technologijų gamintojus bando suvienyti asociacija „LUCI“.
Šviesos diodų technologija (LED) pasaulyje atsirado 1979 m. Tiesa, tada tai tebuvo maža raudona diodinė lemputė. Šiandien ši technologija pažengė toli į priekį. Be jos produktų pasaulis atrodo nebeįdomus, nuobodžiai juodas it viduramžiai. Reikia pripažinti, kad LED technologijų pritaikymas pastatų fasadų apšvietimui Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Tačiau ateities pastatų, ypač visuomeninės paskirties, jau nebegalime įsivaizduoti be šios technologijos produktų. Juolab, kad LED apšvietimas drąsiai įsitvirtina statinių viduje – jo dėka paįvairinamas kavinių, restoranų ir net privačių namų interjeras.
Baltarusijos Nacionalinė biblioteka
Baltarusijos Nacionalinė biblioteka įsikūrusi Minske deimanto formos pastate. Dieną stiklinės pastato sienos žėri įvairiomis spalvomis, o naktį pavirsta didžiuliu video ekranu. 4646 spalvoti LED diodai pastatą paverčia nepakartojamu nakties stebuklu.
Elektrinės kaminas Belgijoje
Drogenbos miesto pažiba tapo Electrabel elektrinės aušinimo kaminas. 2005 m. buvo nutarta jį papuošti 8032 LED diodais, galinčiais keisti spalvą net trisdešimt kartų per sekundę.
Renginių halė Prancūzijoje
Aurillac miesto renginių halė pastatyta 2007m. Stiklo blokeliais nuklotoje viršutinėje pastato dalyje fluorescencinės šviesos visą naktį lėtai keičia spalvas ir traukia praeivių akis.
Agbar dangoraižis Ispanijoje
2005 m. Barselonoje pastatytą dangoraižį Torre Agbar puošia 4500 LED švieselių. 142 m. aukščio pastatas viršuje pasibaigia stikliniu kupolu ir iš išorės panašus į augalą, besistiebiantį į saulę. Bendras dangoraižio plotas sudaro 39 tūkst. kv.m., iš kurių 30 tūkst. kv.m. užima biurai.
„Uniqa“ kompanijos pastatas Austrijoje
2006 m. draudimo kompanijos „Uniqa“ pastatas Vienoje pasikeitė neatpažįstamai, nes buvo papuoštas 180 tūkst. LED švieselių. Puošimo darbams vadovavo kompanija „Barco“, kurioje dirba tikri šio darbo fanatai.
„Dexia“ pastatas Belgijoje
146 m. aukščio „Dexia“ pastatas Briuselyje turi apie 150 tūkst. LED švieselių. Pastate yra 6 tūkst. langų, šviesos efektams sukurti panaudoti 4200 langų. Kiekviename iš jų įmontuota sistema, susidedanti iš 12 LED lempučių. Ant pastato fasado demonstruojamos įvairios geometrinės figūros, raidės ir grafikos elementai. Tiesa, kad būtų galima rodyti šviesos efektų šou, būtina nuleisti visų langų įprastines žaliuzes, kurios padeda paskleisti LED lempučių šviesą visame lango plote.
Mokslinės fantastikos technologijos realybėje atsiras greičiau nei manote… Fizikas Michio Kaku planuoja, kad per ateinantį šimtmetį beveik viskas, kas iki šiol vaizduota kino juostose, taps prieinama kiekvienam.
XXI-ame amžiuje žmonijos laukia net trys su žemės ūkiu ir maistu susiję iššūkiai: maisto saugumas, aplinkosauga, ir iš naudingųjų iškasenų gaunamo kuro stygius. Prognozuojama, kad po mažiau nei 40-ies metų Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių.
Atliktas tyrimas padėjo nustatyti, ar jiems reikės badauti ir išmirti siekiant išsaugoti gamtą. „Agrimonde“ knygoje „Pasauliniai mitybos scenarijai ir iššūkiai 2050-aisiais“ (Scenarios and Challenges for Feeding the World in 2050), išleistoje anglų ir prancūzų kalbomis, paskelbtos 5 metus trukusio ateities modelio kūrimo išvados, kurias atskleisti padėjo Prancūzijos Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas (INRA, Institut national de la recherche agronomique) ir Tarptautinis Prancūzijos žemės ūkio tyrimų institutas (CIRAD, Centre de coopération internationale en recherche agronomique pour le développement).
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) jau dabar ragina lėktuvų gamintojus plėtoti orlaivių ateities vizijas.
Nors dizaino prasme ir techninėmis charakteristikomis lėktuvai skirsis, pagrindinis NASA reikalavimas kompanijoms – ateities oro transporto priemonės turi mažiau kelti triukšmo, teršti aplinką ir vartoti degalų nei šių dienų orlaiviai.