Barselona
Vis daugiau žmonių, atėjus vasarai, pradeda planuoti savo poilsį, dažnas renkasi užsienio kurortų siūlomas pramogas. Įsisiūbuojant atostogų sezonui, lankomiausi miestai ir šalys visais įmanomais būdais stengiasi nustebinti atvykstančius keliautojus ne tik pramogų gausa, bet ir šventiniais renginiais. Kelionių ekspertas kviečia pasižvalgyti, į kokias šventes bei festivalius šią vasarą turistus kvies populiariausi atostogų kurortai.
Artėjant šv. Valentino dienai imame galvoti, kaip nustebinti savo antrąją pusę? Sunku būtų nuginčyti, kad geriausia dovana – savaitgalio kelionė į vieną iš romantiškiausių Europos arba Azijos miestų. Juolab kad vasario 14-oji šiemet – kaip tik sekmadienį. Kas gali būti geriau nei leistis į neilgą nuotykį ir, pabėgus nuo rutinos bei rūpesčių, kokybiškai pasimėgauti vienas kito draugija, beklaidžiojant nepažįstamo miesto gatvėmis?..
Ispanų fotografas Pol Úbeda Hervàs iš Barselonos sukūrė magišką fotografijų seriją pavadinimu „I’m Not There“ („Manęs čia nėra“). Iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į šias nuotraukas galima pastebėti tik žmogaus šešėlį ir tik vėliau suvoki, kad šešėlis neturi savo „šeimininko“ – likę tik jo batai. Sukurti tokią neįprastą fotografijų seriją menininką pastūmėjo filosofinis žvilgsnis į pasaulį, o tiksliau, pamąstymai apie žmogaus, prisidengusio beveidžiu šešėliu, gyvenimą. Šios Pol’o fotomanipuliacijos kiekvienam gali priminti apie gyvenimo momentą, kada užklumpi save visiškai netikėtoje situacijoje, kai, atrodo, kad visiškai neatpažįsti savęs.
Šiemet šūkiu „Vasara Barselonai pamilti“ viliojanti Katalonijos sostinė, regis, rado kelią į turistų iš Lietuvos širdis. „Ši vasara yra išties išskirtinė – lietuviai visada labai noriai veržiasi į šiltąją Barseloną, tačiau šį kartą susidomėjimas ypač išaugo. Jau pardavėme 90 proc. suplanuotų kelionių į šį miestą ir rugsėjo mėnesiui pridėjome net tris papildomus skrydžius“, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Pardavimų departamento vadovas Evaldas Malakauskas.
Barselonoje gyvenanti Vilma Gumauskaitė pažįsta kitokią Barseloną ir savo straipsniuose atskleis šio spalvingo miesto paslaptis.
Kiekvienais metais Barselonoje (Ispanija) vyksta „Barcelona La Merce Festival“ gatvės fiesta. 5 dienų šventė rengiama miesto globėjos garbei ir jau nuo 1871 metų yra pripažinta oficialiomis atostogomis
Barselonoje gyvenantis Donatas Adamonis papasakojo apie savo nuotykius įspūdingoje gatvės fiestoje.
Barselona – fiestų sostinė. Čia kiekvienas ras vakarėlį ar koncertą savo, kad ir labai siauram arba išpuoselėtam skoniui. Šį kartą tai miesto globėjos – La Mercè diena, tuo pačiu didžiausia ir svarbiausia miesto šventė. Prieš metus, asmeniškai man, tai buvo įspūdingiausias metų renginys. Žinoma, kiekvienas skverelis parkelis ar aikštė kupini žmonių, koncertų, vaidinimų ar parodų, tačiau tai, kas vyko Ciutadella parke buvo tai, kas privertė ir šiemet nepraleisti ten vykstančių vyksmų.
Nuostabus oras ir gera nuotaika – gero laiko garantas. Sėdame su drauge ant plieninių dviračių žirgų ir lekiame kultūrintis. Jau pakeliui aptinkame sceną, įmontuotą neįprastoje vietoje, už vaikų žaidimo aikštelės, iš kur sklinda hip hopo garsai, toliau skveras su flamenko. Dar už kelių kvartalų spektaklis ar roko koncertas – žodžiu visiška makalynė – fiesta. Netrukus mes jau ir vietoje.
Dar nuo Arc de Triomf (triumfo arkos) minios žmonių marširuoja, stengiasi suspėti aplankyti kuo daugiau dominančių renginių. Prie įėjimo į parką lankytojus pasitinka gatvės artistai. Vienas gitarą brazdina, kitas ant trapecijos atsistojęs įkūnija „gyvą statulą“. O tik įlindus pro vartus, po kaire, prie baseinėlio nedidelė, tačiau tanki minia ir pianino melodija. Draugę tai iškarto privertė palikti mane su dviračiais ir patikrinti veiksmą. O ten, ant pakylos, įmantriai įtaisyta bei metaliniais ornamentais išgražinta pianisto tribūna, bei baseinėlyje pagal muziką trykštantys spalvoti fontanai. Tarp fontanų bei vandenyje sustatyti kavinės staliukai, berods, laukiantys klientų. Visą tai vainikuoja keistų lietpalčiais apsitaisiusių personažų šokis-vaidinimas. Įspūdinga.
Kol laukiu draugės, prieina pasimetusi turistė, ją išduoda negryna anglų kalba: „O kur čia šiame parke labai didelis fontanas?”, tai vieta kur ir aš noriu pakliūti, tai esminė šventės „vinies” vieta. „Eik tiesiai iki tvoros, o tada palei tvorą…”, netrukus ir mes link ten pajudam. Pakeliui jau girdisi visus kitus garsus užgožiantys klasikinės muzikos akordai. Įdomu, ką gi šiemet paruošė išradingi organizatoriai. Prirakinam dviračius prie gatvės žibinto. Visi žibintai parke šviečia neryškia melsva šviesa, labai pasakiška ir mįslinga. Štai, ir įsimaišėme į minią. Veiksmas jau vyksta. Skirtingose fontano vietose įrengta daugybė nedidelių scenų, toks jausmas, kad matai pasikartojantį veiksmą tik skirtingu atstumu. Vyksta baletas, užgroja ir pažįstama melodija. Pasirodo mes stebime „Gulbių ežerą”! Tirai netikėta tai išvysti tokioje netradicinėje ir ne kokioje nors filharmoninėje aukštojo meno vietoje.
Staiga veiksmas įsijungia ir visiškai greta esančioje scenoje. Tai, pasirodo, yra pagrindinė veiksmo vieta. Rūmų damos suka piruetus, vyriškis, ypatingai aptemptu triko, šokinėja pirštų galiukais. Fanfaros! Sėdėdama milžiniškame auksiniame krėsle princesė, tiesiai per vidurį minios, juda mūsų link. Tuo pačiu metu stebiu šalia manęs šokančiųjų mažiausias detales, vis tolstančiose scenose choreografinės šokėjų figūros, kur gali išskirti tik siluetus. Artistai įsitaisę net ir didžiulės skulptūros langeliuose, ten po porą šokėjų surado įspūdį, kad jie – žaislinės figūrėlės, judančios didžiulės muzikinės dėžės langeliuose (pamenate, tas dėžutes, kurias atidarius pasigirsta melodija ir balerinos figūrėlė ima suktis veidrodžių atspindžiuose).
Staiga veiksmas persikelia į kitą vietą ant nedidelio ežeriuko parko centre. Ten taipogi – viena pagrindinė scena, bei daug vienviečių kvadratukų, išmėtytų po visa ežerą ir po baleriną ant kiekvieno iš jų. Tikrų tikriausios gulbės. Apibendrinant – tikrai nuostabus renginys. Taigi nors ir nesu kamerinių reikalų gerbėjas, tačiau baletą su gulbėmis ant ežero stebėjau ir sekmadienį.
Viena bėda, kuri prieš metus buvo geriau apgalvota, tai, kad didžiuliai žmonių miniai nebuvo skirta nei laiko, nei nuorodų, kaip pereiti į kitą veiksmo vietą, todėl vyksta chaosas. Bobutės grūdasi, lipa viena kitai per galvą (visa tai, žinoma, labai sulėtinta ir, iš tikro, labai kultūringa). Kažkas skuodžia kiek įkabindamas, o kažkas ropoja kaip sraigius.
Po viso įspūdžio, apsukam dar kelis ratus aplink parką, tačiau niekas daugiau tiek dėmesio ir neaptraukia. Vienok parūpo gana didelė eilė, kurioje patingėjome stovėti tokie „apsibaletinę”. Tačiau vėliau pasidomėję sužinojome, kad ten kažkokios naujausios mapping technologijos. Kaip dideli technologijų, ypač naujausių, smalsuoliai įsirangėme į eilę kitą dieną. Eilė buvo tikrai nejudanti, nors ir gana nedidelė. Pasirodo, įleidžia tik po devyniolika žmonių, efektą sustiprina kiekvienam išdalinamos ausinės. Sulaukę savo eilės, ausinėse išgirstame psichodelišką kamerinės muzikos šiuolaikinį miksą ir patenkam į rūgšties pasaulį. Viduje esantis žiemos sodas (Barselonoje?) apšviestas įvairiai mirgančiais linijinais raštais.
Jau už pirmo posūkio mūsų nedidelė minia įsistebeilija į vieną lapijos šviesų, antgamtinio jausmo vaizdą ir jį palieka tik prižiūrėtojų paraginti per garsiakalbį. Tuoj už kito posūkio – pagrindinis šio veiksmo pasirodymas. Keli baltais kombinezonais ir geltonomis pirštinėmis bei tokiais pat šalmais pasidabinę, sakytum statybininkai. Kas laiko kokį objektą rankoje, kas tiesiog – gerą pozą įvaldęs ir visi sustingę iki suakmenėjimo. Pasikeičia muzika į greitesnę, trankesnę ir vaizdas ima mirgėti, raibuliuoti įvairiausiais raštais. Veikėjų šalmai bei pirštinės mirga įvairiais raudonais atspalviais, o kostiumai – dar kitokiais raštais…
Žodžiu, kalba bejėgė perduoti įspūdžius, o jie buvo įspūdingi. Po šio dirbtinio narkotiko, Antra baleto dalis suėjo tik kaip reklaminė pauzė. Jau dabar laukiu nesulaukiu ką kitąmet La Mercè fiesta parodys Ciutadell’oje.
Donatas Adamonis, Barselona
Ar žinojote, kad maždaug kas 60 registruotas kelioninis bagažas dingsta? O kad didžiausios kontrabandos randamos ne kur kitur, o būtent registruojamame bagaže? Šiandien pabandysiu paneigti kai kuriuos mitus apie registruojamą bagažą.
Mitai paprastai atsiranda tada, kai žmonės ne iki galo supranta apie kalbamą objektą. Tuomet atsiranda tokių žinių spragų „užkamšymas“. Ne išimtis ir pigūs skrydžiai, apie kuriuos turbūt galima būtų išleisti net atskirą knygą. Kuriuo mitu Jūs vis dar nuoširdžiai tikite?
Nusprendei aplankyti Barseloną, tačiau domėdamasis miesto istorija ir pačiu miestu visur randi tą pačią nuobodžią informaciją su neaiškiais skaičiukais ir pavadinimais? Pažiūrėk – šįkart Makalius tau nusprendė papasakoti kiek įdomesnius fakatus apie gražiausią Europos miestą.
Gruodžio pradžioje buvo paskelbti šių metų „FIFA auksinio kamuolio“ apdovanojimo nominantai. Futbolo treneriai, nacionalinių rinktinių kapitonai ir žurnalistai nusprendė, kad šiemet dėl auksinio kamuolio varžysis trys „Barcelona“ muškietininkai“ – Xavi, Leonelis Messi ir Andresas Iniesta.
Šiemet pirmą kartą sujungiami du apdovanojimai. Anksčiau atskirai įteikiami FIFA metų žaidėjo bei prancūzų žurnalsitų „Ballon D‘Or“ („Auksinis kamuolys“) šįkart teikami kaip vienas prizas. Tačiau futbolo istorijoje jau yra buvę atvejų, kad visi nominantai būtų to paties klubo atstovai. Tiesa, atvejai labai reti. Aštuonesdešimtųjų pabaigoje nenugalima buvusi „AC Milan“ komanda rinkimuose vien savo žaidėjus turėjo net dvejus metus iš eilės – 1988-aisiais ir 1989-aisiais.
Žinoma, kaip ir visada tokiais atvejais, kyla begalė ginčų dėl to, ar tikrai būtent šie trys žaidėjai yra verti geriausio titulo. Tuo labiau, kad šiais metais stiprių kandidatų buvo kaip niekad daug.
Milano „Inter“ ir Olandijos rinktinės saugas Wesley Sneijderis daugelio vaindamas nepelnytai pamirštu šiuose rinkimuose. Nemažai futbolo specialistų tvirtina, kad jis mažų mažiausiai turėjo būti tarp trijų kandidatų, o gal net ir laimėti titulą. Olando vedama Milano komanda šiemet laimėjo viską, ką galėjo laimėti klubiniame sezone. Sneijderis į viršų kėlė Italijos taurę, laimėjo šios šalies čempionatą bei triumfavo UEFA čempionų lygoje. FIFA pasaulio čempionate Sneijderio komanda nužygiavo net iki finalo, o jos demonstruojamas žaidimas nepaliko abejingų. Visose savo komandose saugas buvo bene svarbiausias žaidėjas ir žaidė įspūdingai.
Dar viena neabejotina metų žvaigždė yra Diego Forlanas. Madrido „Atletico“ ir Urugvajaus rinktinės lyderis taip pat rungtyniavo įsimintinai. Jis praktiškai individualiomis pastangomis atvedė Madrido komandą į triumfą UEFA Europos lygoje. Tą patį puolėjas padarė ir su Urugvajaus rinktine, kuri pasaulio čempionate užėmė aukštą ketvirtą vietą, į priekį praleisdama tik Europos grandus. Negana to, Forlanas pasižymėjo įspūdingais įvarčiais ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėjų.
Šiemet futbolo pasaulį drebino ir įspūdingi vartininkų pasirodymai. Ikeras Casillas ir Julio Cezaras išdarinėjo stebuklus tiek klubų, tiek nacionalinių komandų turnyruose. Pirmasis buvo pasaulio čempionės kapitonas ir ne kartą gelbėjo komandą kelyje titulo link, o antrasis savo vartus apgynė net trijuose laimėtuose turnyruose per sezoną.
„Pamirštųjų“ rezultatai įspūdingi, tačiau ar šie keturi žaidėjai ir ar apskritai kas nors šiuo metu prilygsta unikaliam Barsos triumviratui?
Andreso Iniestos įtraukimas į trijų nominantų sąrašą ko gero yra labiausiai diskutuotinas. Atakuojantis saugas dėl traumos praleido 2010-ųjų pradžią, o grįžęs dar kurį laiką nedemonstravo savo žaidimo. Visgi atrodo, kad priverstinis poilsis žaidėjui išėjo į naudą, nes įspūdingą formą, rodytą pasaulio čempionato metu, jis išsaugojo ir klubinio sezono pradžioje.
Donas Andresas (taip žaidėjas vadinamas gimtojoje Barselonoje) ne tik pelnė lemiamą pasaulio čempionato įvartį. Saugas viso turnyro metu tempė ispanus į priekį ir buvo nesustabdomas tada, kai nesisekė jo kolegoms Xavi ar Davidui Villai. Galbūt vien pirmą kartą Ispanijai padovanotas pasaulio čempionų titulas yra vertas geriausio žaidėjo apdovanojimo.
Leoneliui Messi nepavyko Argentinos rinktinės nuvesti iki pasaulio čempionato aukštumų. Maža to, jis pats turnyre neįmušė nei vieno įvarčio. Tačiau kukloką pasirodymą rinktinėje atperka tiesiog neįtikėinas žaidimas klube. Per vienuolika 2010-ųjų mėnesių L. Messi „Barcelona“ klubui pelnė 54 įvarčius per 47 rungtynes ir net šešis kartus atliko hat-tricką. Jei auksinis kamuolys yra duodamas už stabilumą ir rezultatyvumą, tada mažasis Leo turėtų laimėti be konkurencijos.
Užėmęs antrą vietą 2008-ųjų rinkimuose argentinietis triumfavo pernai, laimėjęs abu prestižinius apdovanojimus – FIFA metų žaidėjo titulą ir auksinį kamuolį. Nuo pat 2008-ųjų Messi žaidžia vis geriau ir geriau. Ir tai atspindi ne tik jo pelnyti įvarčiai. Kiekvienas „blusos“ (taip Messi kartais pavadinamas dėl savo vikrumo ir greičio) pasirodymas aikštėje yra neprilygstamas futbolo spektaklis.
Pasaulyje šiuo met ko gero nėra kito tokio stabilaus žaidėjo. Bet jei visgi reiktų ieškoti konkurento, juo neabejotinai taptų Xavi, trečiasis nominantas. Saugo pozicijoje žaidžiantis futbolo maestro yra futbolo kritikų ir ekspertų favoritas šių metų rinkimuose. Xavi neatlieka tokių įspūdingų ir užburiančių triukų, kokius kuria jo komandos draugai. Visgi tai yra žaidėjas, kurio darbas yra neapsakomai naudingas komandai ir tai matosi pažiūrėjus į jo statistinius rodiklius. Taip, Xavi taip pat neįmušė nei vieno įvarčio pasaulio čempionate, jis nekontroliuoja kamuolio kaip Messi ir neskirsto tokių perdavimų, kokius atlieka Iniesta. Užtat Xavi per kiekvieną mačą atlieka beveik po šimtą tikslių perdavimų (įspūdingas rezultatas), nubėga per 10 kilometrų, o jo aikštės matymas ir perdavimo galimybės yra tokios, jog kiekvienas futbolo treneris atiduotų pusę savo komandos už tai, kad galėtų turėti tokį žaidėją. Net kai Xavi turi problemų dėl traumų ar fizinės formos (tokių bėdų jis turi būtent dabar), jis vis tiek yra praktiškai neįkandama mįslė varžovams. Nenuostabu, kad jau pasigirsta kalbų, jog Xavi yra geriausias visų laikų centro saugas pasaulyje.
Auksinio kamuolio apdovanojimas visais laikais sukelia daugybę diskusijų ir nesutarimų, tad šiemet neverta tikėtis nieko kito. Pasaulį šiemet stebino daugybė gerų futbolininkų ir turbūt kiekvienas vertas gauti atskirą apdovanojimą.
Visgi šių metų nominantai turbūt atspindi pagrindinę 2010-ųjų tendenciją – Ispanijos futbolo dominavimą. Nors UEFA čempionų lygą ir laimėjo „AC Milan“, jo pergalė kažkodėl nublanksta prieš galingą Barsos šio sezono pradžią ir ispanų triumfą Pietų Afrikoje. Negana to, kituose svarbiuose futbolo rinkimuose – metų trenerio apdovanojime – vėl karaliauja Ispanija. Iš trijų kandidatų net du yra ispanai – šalies rinktinės treneris Vincente Del Bosque ir „Barcelona“ strategas Hosepas Gvardiola. Trečiasis kandidatas, daugelio vadinamas rinkimų favoritu, yra portugalas Jose Murinho, kuris šiuo metu taip pat „priklauso“ Ispanijai – karališkajam Madrido „Real“ klubui.
Auksinio kamuolio savininkas paaiškės jau visai greitai – sausio 10-tąją. Kad ir kokie bebūtų apdovanojimų rezultatai, vienas laimėtojas jau aiškus. Neverta net abejoti, kad 2010-ieji buvo nuostabūs metai Ispanijos futbolui ir visems jos gerbėjams.