biologija
Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. Jaunieji mokslininkai, šiemet jau antrą kartą atstovaujantys Lietuvai prestižiniame sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition), siekia išspręsti sudėtingą vaikų, sergančių įgimta liga fenilketonurija (PKU), mitybos problemą. Vienam vaikui Lietuvoje, kuriam diagnozuota PKU, per metus skiriama apie 12 tūkst. eurų tinkamam maistui įsigyti. Tačiau tik 50 proc. sergančiųjų pavyksta visiškai laikytis tinkamo mitybos režimo.
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
Trečiakursė biologijos studentė Ligita Šlapelytė Lietuvos edukologijos universitete (LEU) gerai žinoma ne tik dėl puikių studijų rezultatų, bet ir dėl surinktos unikalios vabalų kolekcijos. Paprašyta papasakoti apie šią kolekciją, Ligita kuklinasi, sakydama, kad nežinia, ar ji yra įspūdinga, nes joje yra vos 3,7 proc. Lietuvoje gyvenančių vabalų rūšių.
Sakoma, kad amfibijos itin sparčiai nyksta, tačiau pradėjus intensyviai jas tirti kiekvieną savaitę surandama net po keletą naujų rūšių.