dailė
Praėję metai dailininkei, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedros vedėjai profesorei Giedrei Riškutei nešykštėjo pripažinimo. II tarptautiniame „Trijų tiltų“ fondo (Varšuva, Lenkija) tapybos konkurse ji užėmė I vietą, kai savo darbu pralenkė 725 dailininkus iš daugiau nei 20 pasaulio šalių.
„Aš esu tapytojas Andrius Makarevičius (Makare). Kodėl Makare? Nes mėgstu dirbti vakare, o pavardė iš M raidės“, – linskmai savo prisistatymo laišką pradeda šiandieninis „Talentų banko“ herojus.
Lapkričio 20–gruodžio 6 d. galerijoje „Meno niša“ eksponuojama jubiliejinė – 20-oji personalinė tapytojo Alono Štelmano paroda, dedikuota „Fėjai“. 16 tapybos darbų ir 11 pastelių nutapyta per 2013 metus. Retai sutiksi tokiu sparčiu tempu dirbantį menininką. Išskirtiniu, drąsiu, keistu, lietuviškuoju „enfant terrible“ vadinamas 35-erių menininkas iš Kauno sutiko pasikalbėti ir atverti savo pasaulio duris.
Dailininkas Redmeris Hoekstra, besisemdamas įkvėpimo iš jį supančio pasaulio ir naudodamas tik pieštuką bei popieriaus lapą, sugeba apversti pasaulį aukštyn kojom. Kritikams belieka klaidžioti tarp sumaišytų reikšmių, bandant suprasti, kur baigiasi viena ir prasideda kita.
Vakar MOBILI GALERIJA GAIDYS pristatė naujausių tapytojos Kristinos Ališauskaitės darbų parodą „Greitieji akių judesiai”.
Nors šie vaizdai atrodo kaip nuotraukos, tai yra tikrų tikriausi aliejiniais dažais tapyti piešiniai. Šie fotografijas primenantys paveikslai – tai realizmo atstovės, amerikiečių tapytojos Lee Price darbai. Juose iliustruojamas moters pabuvimo su savimi momentas, kaip galėtų atrodyti moteris, būdama visiškai atvira sau ir su savimi. Dailininkė šiuose savo darbuose filosofiškai žvelgia į maisto ir moters kūno bei įvaizdžio santykį, nuolatinę priklausomybių kovą ir bei trumpalaikius troškimus. Menininkė jau du dešimtmečius tapo paveikslus, kuriuose dominuoja maisto tematika. Nuogumas šiuose paveiksluose perteikiamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme – nuogumas prieš save.
Fotografas iš Melburno, Australijos, Billas Gekas kartu su savo penkerių metų dukra kuria nuostabius portretus, kuriuose jo dukra pozuoja imituodama scenas iš klasikinių, senų tapybos darbų. Tarp jų galima atpažinti ir tokių menininkų darbų, kaip Caravaggio, Vermeer, Rembrandt, Raphael or Velazquez. Savamokslis fotografas portretų kūrimu padėjo domėtis dar 2005 metais. Billas savo fotografijos stilių įvardina kaip, „portretinę fotografiją su tapybos meno estetika“, be to, kurdamas tokias menines nuotraukas, fotografas atlieka nemenką retušavimo darbą, kad nuotraukos taptų tokios, kokias dabar matome. Žinoma, negalima nepastebėti ir nesusižavėti jo žavinga dukra, kuri į šį darbą, regis, žiūri labai rimtai išlaikydama rimtį, savitvardą ir reikalingą pozą.
Ji jauna, talentinga, turinti tikslą ir tvirtai jo siekianti. Iš pirmo žvilgsnio vargiai pasakytum, jog ši žavi šviesiaplaukė kasdien čiumpa teptuką, dažus ir stoja prie molberto realizuoti savo kūrybinių idėjų. „Šiuolaikinio dailininko portretas nebūtinai atitinka gerokai romantizuotą, giliai kenčiančio, su nutįsusiu megztiniu vaikštančio ir galo su galu nesudurianačio menininko stereotipą“, – šypsosi tapytoja Kristina Ališauskaitė. Jūsų dėmėsiui – pokalbis apie tapybą, nūdienos menininkų realybę ir beretės sindromą.
Salvadoras Dali visiems puikiai žinomas dailininkas, tačiau įdomūs ne tik jo darbai, bet ir asmenybė. Šiandien pusryčiaujame su dailininku, kuris į parodos atidarymą atvyko ridikėliais pripildytu limuzinu.
Paulius sakosi neturįs ilgos istorijos apie savo gebėjimą. Jis tiesiog užsiima tuo, kas daro jį laimingu, t. y. – piešia. Kurti Paulius pradėjo nuo pirmos klasės. Jis iki šiol prisimena pirmą kartą, kuomet viešai buvo pagirtas jo darbas – pirmos perskaitytos knygos iliustracija: „Pajutau tą nepakartojamą jausmą, kai tave pastebi, išskiria iš kitų žmonių.“ Taigi jis toliau žengė savo keliu: lankė dailės mokyklą, skaitė knygas, įgijo žinias, kaip jis pats sako, slampinėdamas miesto gatvėmis, bendraudamas su gatvės dailininkais…