Donatas Banionis
Pelningiausias Lietuvoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ šią savaitę kino teatruose bus parodytas paskutinį kartą. Tačiau per 3,73 mln. Lt pajamų surinkusią juostą nuo šiol galima rasti parduotuvių lentynose. Žiūrovams siūlomos trys filmo įrašų versijos: DVD ar „Blu-ray“diskas su filmu arba specialioji DVD versija su subtitrais anglų, latvių ir estų kalbomis bei ypatinga dovana – 46 minučių filmu apie „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrimą.
Su Lietuvos teatro ir kino šviesuoliu – aktoriumi Donatu Banioniu – susitinku jo jaukiuose namuose Šnipiškėse.
Kadangi pastaruoju metu aktorius nelinkęs bendrauti su žiniasklaida ir apskritai jau kurį laiką kur kas dažniau renkasi ramybę nei susitikimus, šis vizitas jau vien dėl to neeilinis. Eidama susitikti neturėjau jokių išankstinių nuostatų, neskaičiau nieko, kas apie jį parašyta per pastaruosius keletą metų, neklausiau kitų žmonių nuomonės. Tiesiog norėjosi tą susitikimo valandą skaityti gyvą legendą kaip knygą, klausyti ir pajausti, kas dedasi širdyje to, kuris visą savo gyvenimą pašventė teatrui ir žmogiškosios esmės paieškoms.
Gerbiamas Donatai, regis, dabar jus supa tokia ramybė – absoliutus įsiklausymas į save ir aplinką. Ar taip ir jaučiatės?
Mane daug kur kviečia – į Baltarusiją, Rusiją, bet aš atsisakau. Dabar nieko neveikiu. Anądien sudariau žmonių, su kuriais teko dirbti teatre, sąrašą – beveik visi mirę. Esu vienintelis iš savo teatro, sulaukęs 87 metų.
Kas Jums padėjo taip ilgai išlikti jaunam? Optimizmas?
Jokio optimizmo, gyvenu vienas, visko atsisakau, nes man daug geriau būti vienam. Išgyvenu tokią tikrovę, kokia ji yra, nesistengdamas jos keisti, juk Nojaus amžiaus nesulauksiu.
Grįžkime į praeitį ir pakalbėkime apie didelius darbus…
O ką čia kalbėti, tegul šneka tie, kurie visa tai matė iš šalies. Aš visą gyvenimą dirbau, turėjau pasiūlymą – ėjau. Teatre buvau nuo 1941 metų. Ką paskirdavo, tą vaidindavau. Tiesa, apie buvusius laikus negalvoju.
Anuomet vyravo kitoks supratimas: ką duodavo, tą vaidindavai, nebuvo taip, kad ateini ir prašai vaidmenų, taip, kaip dabar. Viskas priklausė nuo režisieriaus Juozo Miltinio valios. Kitoks buvo ir pats teatras – jį kūrė asmenybės, o ne teatro studijos ar kažkas. J. Miltinis nepriėmė į trupę nė vieno žmogaus iš kito teatro, kitos studijos ar konservatorijos. Priimdavo žmones iš gyvenimo: ką priėmė – tas vaidino.
Taigi Jūs buvote tas J. Miltinio rastasis? Kur Jus rado?
Mokiausi Kauno amatų mokykloje, keramikos specialybės. Kai J. Miltinis grįžo iš Paryžiaus, negavo darbo teatre, jam skyrė organizuoti saviveiklos užsiėmimus Darbo rūmų teatre. Ten atėjo aktoriai Vaclovas Blėdis, Jonas Alekna.
Aš irgi labai norėjau ten patekti, bet buvau per jaunas. Kai užbaigiau Amatų mokyklą, tuomet V. Blėdis, kuris metais anksčiau už mane išėjo iš Amatų mokyklos ir buvo priimtas į Panevėžio teatrą, pristatė mane J. Miltiniui. Taigi iš Kauno nuvykau į Panevėžį ir ten likau. Nuolat buvau mokomas galvoti apie meną, o ne apie tai, kaip kur kavos išgerti.
Jūsų žodžiuose įžvelgiu nostalgijos. O kaip dėl dabartinio teatro – koks jūsų požiūris į jį?
Gal ir per drąsiai pasakysiu, bet jei rodo per televizorių, tuoj pat išjungiu, nes man baisu, ką jie ten daro. Dabartinis teatras – pasikraipymai. Cirke geriau parodo. Dabar neretai aktoriai ant scenos elgiasi kaip klounai.
Mes kurdavome žmogaus gyvenimą, o dabar – ką jie perteikia? Nuo pat graikų laikų patys taikliausi kūriniai parašyti žmogui, o ne išoriniam pasauliui.
Einate į teatrą?
Buvau keletą kartų nuėjęs, nepatiko. Dabar neva stato Šekspyrą, bet Šekspyro ten maža – tai miltais barstosi, tai vėl kuo, aplink stalą šoka.
Kaip suprantu, Jūsų dienos bėga be teatro…
Liko tik prisiminimai. Atsimenu tuos, kurie paliko didelį įspūdį, pavyzdžiui, rusų režisierių Andrejų Tarkovskį. Jis giliai mąstė, mokėjo atskleisti žmogiškąją esmę.
Ką laikote savo kūrybos viršūne?
Viena iš didžiųjų – „Solaris“. Bet čia vėlgi priklauso nuo mąstymo – po šio filmo buvau gavęs laišką, kuriame prašoma daugiau tokioje „chaltūroje“ (liet. menkavertis) kaip „Solaris“ nebesifilmuoti.
Taigi koks tas aktoriaus kelias?
Priklauso nuo to, su kokiu režisieriumi dirbi. Aš neturėjau galimybės dirbti be režisieriaus. Mano tikrasis mokytojas, pastatęs mane ant kojų, padėjęs man tapti D. Banioniu – J. Miltinis. Jis keldavo aukštus reikalavimus, sakydavo: „Donatai, tu čia nesikraipyk, tu atskleisk esmę. Mąstyk, kodėl žmogus žudysis, ką jis galvoja“.
Ar įmanoma taip giliai išgyventi kito likimą? Kaip pavykdavo taip giliai priimti kito likimą į savo sielą?
J. Miltinis mane smarkiai kritikuodavo, sakydavo, kad plaukiu paviršiumi. Jeigu rimtai, man brangūs yra gal penki vaidmenys, kuriais aš atskleidžiau žmogiškąją esmę, perteikiau, kodėl žmogus nesugeba prasmingai gyventi. Taigi vaidinau 70 filmų, o iš jų gal tik 5 geri.
Gal esate pernelyg savikritiškas?
Ne, aš suprantu, ką sakau. Suvokiu, ką norėjo pasakyti „Solaris“, „Niekas nenorėjo mirti“, gal dar vienas kitas, o ką kiti?
Kaip režisierius J. Miltinis sugebėdavo padaryti, kad aktorius atsiskleistų taip, kaip jis norėjo?
Ne su visais tai pavykdavo. Keletas žmonių spjovė į viską ir išėjo, nes tie reikalavimai nepatiko.
Ne paslaptis, kad J. Miltinį daug kas vadino netgi tironu. Iš kur ta Jūsų kantrybė…
Man viduje buvo labiau priimtina, matyt, negu kitiems. Bet, aišku, kartais tikėdavausi geresnio atlikimo, išeidavo blogiau…Tironu vadino nevykėliai, tie, kurie kažką nuveikė – nevadina, o tie, kurie išėjo iš teatro, taip sako.
Esate apkeliavęs visą pasaulį. Kas paliko didžiausią įspūdį?
Europoje nėra valstybės, kurioje nebuvau. Daug teko svečiuotis Italijoje, kuri paliko neeilinį įspūdį. Net popiežiaus Povilo VI esu palaimintas. Tuo metu buvo uždrauta artėti Dievo link, bet aš, pamelavęs, kad einu į parduotuvę, pasiėmiau Romos miesto žemėlapį ir nuėjau į Vatikaną.
Ar aktoriaus kelią buvo sunku suderinti su asmeniniu gyvenimu?
Iš pradžių keletas poras, kurios norėjo kurti šeimas, J. Miltinio nurodymu turėjo išeiti iš teatro. Kai aš tuokiausi, 1948 metais, tai jau buvo Tarybų valdžia, manęs iš teatro neišvarė, nes buvau iki vedybų jau 7 metus praleidęs teatre. Tais laikais niekas nenorėjo, kad teatre būtų šeimų, nes teatras turėjo būti asmenybių sambūris, o ne taip, kad vyras su žmona pradėtų diktuoti sąlygas.
J. Miltinis – tarsi centrinė Jūsų gyvenimo figūra, ar žmona nepavydėdavo?
Ne, ji pati buvo aktorė. Dirbo su J. Miltiniu. Atėjo amžius meilei ir susituokėme. Viskas, kas gyvenime padaryta gražiausio, padaryta iš meilės, juk visas pasaulis kūrėsi dėl meilės.
Kas buvo sunkiausia karjeros metu?
Režisieriaus reikalavimai. Tie žodžiai: Donatai, tu neperteikei herojaus mąstymo, tu tik kraipaisi. Dabar mene tam tikras nuosmukis. Pasakysiu linksmai: miltų pabarstė, kelnes numovė – ir teatras. Bet, žinoma, priklauso nuo to, kas kaip žiūri: tiesiog jauti – prie širdies ar ne, jei nesuprantu, tai nesuprantu. Kiti giria giria, o aš tik ranka numoju.
Jaunimogidas.lt
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.