dovanoju katiną

Kai pateka rytinė saulė, kai nubunda gamta, pasipuošusi paukščių čiulbesiais, kai į gatves išskuba pirmieji žmonės, ieškoti laimės išeina ir jis. Lėtai apžiūri savas „valdas“, pasilabina su kiemsargiu, į tuščią pilvelį įsimeta tai, ką suranda ir… eina ieškoti. Ieškoti savo žmogaus, savo džiaugsmo.

Štai toks aukso gabalėlis, saulės spindulėlis dieną po dienos skaičiuoja prieglaudoje, diena iš dienos laukia, kad bus pastebėtas tų, kam bus reikalingas kaip oras ar vanduo.