elektroninis bilietas

Sausio 5-ąją Vilniuje esančioje Islandijos stotelėje buvo pažymėtas pirmasis vienkartinis elektroninis bilietas. Tačiau tik šių metų pabaigoje sostinė galės įvertinti naujos sistemos naudą. 

Nuo sausio 3-iosios ėmusią veikti vienkartinio elektroninio bilieto sistemą penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pristatė vicemeras Romas Adomavičius ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas. 

Sistemos diegimą tikimasi baigti  šių metų spalio- lapkričio mėnesiais, tačiau nelauktų „naujų vėjų“ miesto viešojo transporto sektoriuje gali būti po vasario pabaigoje vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. 
Mažės kaštai – mažės ir kaina?
Už popierinio vienkartinio bilieto, kurio prireikdavo po maždaug 30 milijonų vienetų į metus, išlaikymą ir platinimą sostinė kasmet atseikėdavo 5 milijonus litų. Ši savikaina (0,16 Lt.), sostinės vicemero teigimu, turėtų sumažėti kone dvigubai. 

„Akivaizdu, kad e. bilieto sistemos palaikymas kainuos žymiai pigiau. Drauge įdiegus naują sistemą mes kartu išvengiame ir nemažos dalies konfliktų tarp keleivių ir kontrolierių dėl pažymėtų ar nepažymėtų vienkartinių bilietų“, – aiškino G. Bliuvas. 

G. Bliuvas nurodė, kad Vilniuje miestiečiai yra įsigiję per 200 tūkst. e. bilieto kortelių, kurių gamybos savikaina yra apie 8 litus. Planuojama, kad iki rudens vidurio visiškai įdiegus naująją sistemą kortelių kaina turėtų mažėti taip pat. 

Paslauga gali taip ir likti nesujungta į bendrą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojų turimų kortelių tinklą. „Sujungti miestus – vadinasi sukurti „bilingo“ centrą, padalinti gautus pinigus, o tai padidintų aptarnavimo kaštus“, – teigė savivaldybės įmonės direktorius.
Viskas – vardan vilniečių? 
Pasak vicemero, pagrindiniai savivaldybės siekis – įdiegti daugiau bilietų rūšių, tenkinančių viešuoju transportu besinaudojančių asmenų poreikius ir priklausančių nuo nuvykto atstumo ar transporto rūšies pasirinkimo. 

Tikimasi, kad vienkartinio e. bilieto sistema leis tiksliai kontroliuoti bei stebėti viešuoju transportu besinaudojančių miestiečių skaičių – kiek važiavo susimokėję, o kiek ne. Esą 100 kontrolierių nepajėgūs susitvarkyti su „zuikiais“, už kuriuos tenka mokėti kitiems viešojo transporto naudotojams. 

„57 proc. Apklaustųjų nurodė, jog mieliau rinktųsi viešojo transporto paslaugas, jeigu jo kriterijai sutaptų su jų interesais. Mes norime, kad miestiečiai mokėtų žymiai mažiau už e. bilieto naudojimą mieste, todėl jo kaina bus tokia, kad miestiečiams tikrai neapsimokėtų naudotis popieriniu bilietu. Jeigu pavyks mūsų planas su ekologinio transporto įsigijimu, kuriuose būtų naudojamos dujos iš šiukšlių perdirbimo, tai galvotume ir apie paslaugų kainos sumažinimą“, – teigė R. Adomavičius.
Viešajame transporte vienkartiniai bilietai liks
Asmenys, kurie nepageidaus įsigyti vienkartinio elektroninio bilieto kortelės, už važiavimo paslaugą turės susimokėti vairuotojui, už tai gaudamas ant čekio atspausdintą bilietą. 

Apie šių bilietų kainos mažinimą net nesvarstoma – esą „vienkartiniai“ visuomeninio transporto klientai turės mokėti didesnę kainą nei nuolatiniai klientai. 

Šiuo metu bilietas, pirktas iš vairuotojo, kainuoja 2,50 Lt.
Platinimo taškų – mažiau nei pirštų
Vilniuje vienkartinių elektroninių bilietų galima įsigyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų informaciniuose centruose: Geležinkelio g. 16 (lauko kioskas šalia geležinkelio stoties); Gedimino pr. 9A (lauko kioskas Kudirkos aikštėje); Žolyno g. 15 (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ būstinė, 304 kab.). Vėliau jų turėtų daugėti.

Vilniuje įsigytą e. bilietą galima papildyti ir Kauno bei Klaipėdos miestuos, tačiau Kaune vilnietišką bilietą pirmiausia reikėtų „priregistruoti“, o tai padaryti galima tik vienoje vietoje – kone 8 kilometrus nuo Kauno autobusų ir geležinkelio stočių esančioje AB „Autrolis“ būstinėje (Islandijos pl. 209). 

Planuojama, kad ateityje pasipildyti vienkartinių e. bilietų bus galima bankomatuose, automatuose, terminaluose.