ernestas zacharevičius
Prieš atskleisdami renginių programą, jubiliejinės, penkioliktosios knygų mugės Vilniuje rengėjai, pristato šių metų įdomybes, naujus projektus ir iniciatyvas.
Nors pirmaisiais grafičiais galima laikyti ir piešinius urvuose, šios subkultūros judėjimo pradžią akivaizdžiausiai žymi pirmosios jos apraiškos JAV. 8 dešimtmetyje čia grafičiai prasidėjo nuo politinių aktyvistų užrašų ant sienų ir tokių gaujų kaip „Savage Skulls“ (liet. „Laukinės kaukolės“), „La Familia“ (liet. „Šeima“) ir „Savage Nomads“ (liet. „Laukiniai klajokliai“) teritorijų žymėjimo. Vėliau palaipsniui tai išsivystė į šiandieninį grafitį – įvairiakryptį, daugiatikslį ir skirtingą. Ne visada susimąstome, kodėl grafičiai atsiranda, kas juos piešia, dažniau vertiname, grožimės ar burnojame. O užkulisiai labai įdomūs ir juos analizuojantys sociologai pateikia ypatingų įžvalgų.
Su Ernestu Zacharevičiumi susitikome simboliškoje vietoje – Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Ernestas – gatvės menininkas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis Malaizijoje ir žinomas visoje Europoje bei Pietų Azijoje. Šiomis dienomis jis daug keliauja dalyvaudamas gatvės meno festivaliuose. Neaplenkė ir Lietuvos. Čia jis užtruko vos porą savaičių, o kaip priminimą apie save paliko piešinį ant buvusio kino teatro „Lietuva“ sienos, atidariusį ir pirmąjį Vilniaus gatvės meno festivalį.