estai
Bravo Estijai! Ir lietuviams, nes jie kaimyninę šalį aplankė rekordiškai daug. Šiemet į Estiją keliavusių ir bent vienai nakvynei apsistojusių Lietuvos piliečių skaičius išaugo nuo 40 tūkst. iki 55,5 tūkstančių. Tai – didžiausias augimas nuo 2008 metų, kuomet kaimyninę šalį aplankė 51 tūkst. turistų iš Lietuvos. Dažniausia jie vyko į Taliną ir Pärnu.
Aktyvų turistinį sezoną Estijoje pradeda naujų lankytinų objektų, muziejų, mokslo populiarinimo centrų pristatymai visuomenei – šios šalies muziejai plačiausiai atvers duris lankytojams Muziejų naktį, gegužės 14-ąją.
Naujausias Estijos turizmo objektas – Tartu mokslo populiarinimo centras AHHAA – žada staigmenų įvairiausio amžiaus ir patirčių lankytojams. Vienintelis mokslo populiarinimo centras trijose Baltijos šalyse aktyviai bendradarbiauja su senuoju Tartu universitetu ir pirmasis Estijoje pristato keturmatį kiną, įdomiosios fizikos ir chemijos bandymų vietų. Dar 1997 metais įkurtas centras sulaukė daugiau kaip milijono lankytojų, nors iki šiol neturėjo nuolatinių namų, kol šįmet Tartu centre buvo baigtas staryti kosminio stiliaus pastatas su keletu kupolų, po vienu iš kurių įrengtas šiuolaikiškiausias Baltijos šalyse sferinis planetariumas ir žvaigždžių teatras.
Lankytojai galės išbandyti ir įvairių įrenginių, patirti ir ekstremalių įspūdžių, pavyzdžiui, minant dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kylant lynais į 30 metrų aukštį ir krentant laisvuoju kritimu, taip pat klaidžiojant veidrodiniame labirinte. Naujuose savo namuose Tartu mokslo centras tikisi per metus sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų iš visos Estijos ir kitų šalių.
Ne mažiau įspūdžių turėtų suteikti ir naujas Estijos kelių muziejus, įkurdintas 1863 m. pastatytoje Varbuso arklių pašto stotyje. Kitapus kelio įrengtoje istorinėje kelių ekspozicijoje pristatomi Estijos ir Livonijos kelių ruožai – keliaudami raisto takais, vieškeliais, grindiniu, medinėmis trinkelėmis ir pagaliau – asfaltu, lankytojai gali puikiai pajusti skirtingų šimtmečių dvasią.
Muziejaus ekspozicija baigiasi įvairių dešimtmečių sunkiosios kelių technikos pavyzdžiais, kurių gausu šiame turtingame muziejuje. Šalia esančiame eismo miestelyje galima pavairuoti tikroviškus elektrinius automobilius, išbandyti pusiausvyrą ant neįprastos formos dviračio, pasivažinėti paspirtukais ir netgi patogiai riedėti restauruotu prieškariniu raudonu autobusu.
Šių metų Europos kultūros sostinė Talinas siūlo svečiams užsukti į tikru pasididžiavimu tapusį Estijos jūrų muziejų, esantį prie Didžiųjų vartų į Talino senamiestį. Vienas turtingiausių Europoje jūrų tematikos muziejus veikia jau daugiau kaip 75 metus, o keturiuose senovinio bokšto aukštuose lankytojai gali susipažinti su estų laivų ir valčių statybos tradicijomis, uostais, laisvų navigacijos įranga, švyturiais. Dėmesio verta unikali laivų modelių kolekcija, tarp jų ir didžiausias burlaivio modelis bei ypatingas giluminio nardymo kostiumas. Galima apžiūrėti ir 1994 m. tragiškai nuskendusio keleivinio kelto „Estonia” modelį. Užkopę ant bokšto stogo, muziejaus lankytojai turi progos pasigrožėti į Talino uostą įplaukiančiais laivais ir senamiesčio stogų kreivėmis.
Toliau vykstant šiaurine Estijos pakrante, keliautojų laukia viduramžių Rakverės pilis su senaisiais savo gyventojais – energinga pilies raktininke, paslaptingais vienuoliais, gydytoju barzdaskučiu, budeliu, siaubo kambario gyventojais ir net pabuvoti pragare. Patekus į Viduramžių pasaulį, galima aktyviai dalyvauti kasdieniame pilies gyvenime – erdviame kieme pašaudyti iš lanko, dalyvauti riterių turnyruose, susiremti kardų kautynėse, pilies kieme pasigrožėti naminėmis ožkomis, pajodinėti ant arklių, užsukti į kankinimų kambarį, patiems pasigaminti parako ir išgirsti senovinės patrankėlės šūvį.
Išvykus iš Rakverės pilies pro ilgiaragio jaučio – tauro – bronzinę skulptūrą patogiausia vykti toliau į rytuose esančią Kohtla kasyklą-muziejų. Dešimtmetį neveikiančiose degiojo skalūno kasyklose estai įkūrė vieną iš įdomiausių ir originaliausių lankytinų vietų Estijoje. Muziejumi virtusiose šachtose pasakojama apie svarbiausios Estijos žemės gelmių dovanos – degiojo skalūno gavybą ir naudojimą.
Keliasdešimties metrų gylyje esančios drėgnos kasyklos tęsiasi ilgus kilometrus, todėl gidas pataria nenuklysti į šalutinius kelius ir būtinai pasišviesti ant šalmų esančiais prožektoriais. Įdomu, kad kasyklose dar veikia senoji technika – skalūno atskėlimo, kasimo, padavimo į viršų, vėdinimo įrenginiai. Geležinkeliu važinėja požeminis traukinukas, veždavęs darbininkus, o dabar – ekskursijas.
Tarp naujų muziejų Estijoje garsėja ir senoviniame bokšte Paidėje įrengtas Laiko centras „Vitenštainas”. Aštuoniuose bokšto aukštuose kylant liftu galima išlipti vis kitame amžiuje – nuo pačių seniausiųjų proistorės epochų kilti į viduramžius, pašto karieta apkeliauti Estijos dvarus, gyvulių vagone dundėti į sovietinio kalėjimo stovyklą, pagyventi niūriomis sovietmečio realijomis ir pagaliau išlipti Baltijos kelio ir Estijos nepriklausomybės salėje.
Šiuos ir kitus objektus – iš viso dešimt lankytinų vietų Estijoje iki rugsėjo vidurio siūlo aplankyti penktasis trijų Baltijos šalių turizmo projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis”. Žygio dalyviams bilietai į minėtus objektus kainuos pigiau, be to, projekto laimėtojų laukia vertingos dovanos.
Jau startavusį „Didįjį žygį po Baltijos šalis”, skatinantį vidaus turizmą ir keliones po kaimynines šalis, įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos ūkio ministerijos, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.
Itin mylima gimtojoje Estijoje, populiarėjanti Latvijoje ir gausių simpatijų lietuvių tarpe po koncerto uostamiestyje jau sulaukusi grupė “Ewert and the Two Dragons” pristato pirmą dainą „(In The End) There`s Only Love” iš pavasarį išeisiančio albumo. Kūrinys jau skamba ir Lietuvos radijo stotyse.
Lietuviai į Estiją, Latviją, Lenkiją ir net S.Peterburgą dažniausiai vyksta nuosavais automobiliais. Tuo tarpu estai keliauja daug dažniau ir mielai renkasi kitą transportą – maršrutinius ir turistinius autobusus. Tai paaiškėjo bendrovei „TNS“ atlikus tyrimą, kurį užsakė vienas didžiausių tarptautinių maršrutinių autobusų operatorių Baltijos regione „Lux Express Group“, kuriam priklauso prekiniai ženklai „Simple Express“ ir „Lux Express“.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį apklausta 1500 keliautojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Paaiškėjo, kad lietuviai į Estiją, Latviją, Lenkiją ir net S.Peterburgą dažniausiai vyksta nuosavu automobiliu, o ne maršrutinio autobusu, traukiniu ar lėktuvu. Į Rygą nuosavu automobiliu keliauja 77 proc. lietuvių, į Estiją – 63 proc., į Varšuvą – 65 proc., o į S. Peterburgą – 58 proc. Tuo tarpu vis daugiau estų kelionėms į kaimynines šalis renkasi autobusus, o ne nuosavus automobilius. Į Sankt Peterburgą maršrutiniais ir turistiniais autobusais važiuoja 73 proc. estų (automobiliais – tik 21 proc.), į Varšuvą – 49 proc. (automobiliais – tik 29 proc.). Į Vilnių ir Kauną estai taip pat mielai keliauja maršrutiniais ir turistiniais autobusais ir tik į Rygą absoliuti dauguma estų (58 proc.) vyksta nuosavais automobiliais.
Nuosavais automobiliais dažniau keliauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyrai bei jaunimas, o moterys ir vyresnio amžiaus žmonės mieliau renkasi vežėjų paslaugas. Specialistai teigia, kad vežėjų paslaugos padeda žmonėms sutaupyti.
Kelionė iš Vilniaus į Taliną komfortabiliu verslo klasės autobusu „Lux Express” vienam žmogui kainuoja 91 litą, o jei reikėtų 500 km atstumą įveikti mašina, išlaidos išaugtų daugiau kaip du kartus – iki 220 litų. Be to, kelionės laiką galima išnaudoti tvarkant verslo reikalus, skaitant knygą ar spaudą, naudotis internetiniu ryšiu ar tiesiog mėgautis karštais gėrimais.
Pastaruoju metu kelionės autobusais, kurios leidžia taupyti pinigus, populiarėja – šį mėnesį per 6 dienas specialia kaina „Lux Express Group” Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pardavė daugiau nei 13 000 autobuso bilietų.
Švieži, novatoriški ir dėl to vilčių teikiantys estų elektrorokeriai gruodžio 16-17 dienomis koncertuos Lietuvoje. Greičiausiai avės „Vans‘us“.
Geriausia laukinius gyvūnus stebėti natūralioje aplinkoje, na o jei pilkieji ruoniai negyvena jūsų kaiminystėje, galite stebėti juos internetu.
Estijoje išpopuliarėjo socialinis tinklalapis „Gamtos kalendorius“, www.looduskalender.ee, kuriame galima ne tik gyvai stebėti laukinių gyvūnų gyvenimą gamtoje, bet ir bendrauti su kitais gyvūnų mylėtojais iš viso pasaulio.
Kai Lietuvoje nekyla diskusijos dėl apleistų ir merdinčių dvarų, Estija nsnaudžia ir plėtoja turizmo verslą ir siekia prisidėti prie senovinių dvarų renovavimo bei jų pritaikymo turizmui. Nuo XIII a. Estijoje pastatyta virš 1000 dvarų. Apie 100 šių vertingų pastatų aktyviai eksploatuojami iki šiol.