genijai
Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai.
Kimas Pykas galėdavo vienu metu galėdavo žaibiškai perskaityti abu atverstos knygos puslapius (viena akimi vieną puslapį, kita – kitą) ir viską atsiminti. Stivenas Viltširas moka stulbinamai detaliai iš atminties nupiešti iš sraigtasparnio 15 min. stebėtą miestą. Leslis Lemkė yra neregys iš prigimties ir niekada nesimokė groti, tačiau per TV išgirdęs Čaikovskio muziką, sėdo prie pianino ir lyg niekur nieko ją atkartojo. Seserys dvynės Flo ir Kaja Laiman gali žaibiškai pasakyti kelinta savaitės diena buvo 1745 m. sausio 28 d. arba bus 2314 m. birželio 22 d. Tai – tik keletas iš pasaulį stebinančių riboto intelekto genijų, kurie vadinami savantais.
Daugelis tyrinėtojų bandė nustatyti, ar yra tiesos įsitikinime, kad genialumas kartu yra ir beprotybė. Mokslininkams, kurie tyrinėjo kūrybingų žmonių gyvenimą, teko pripažinti, kad sergančiųjų sunkiomis psichikos ligomis skaičius tarp jų yra neįtikėtinai didelis. Jau senovės graikai tikėjo, kad kūrybinį įkvėpimą galima pasiekti tik pakitusios proto būsenos. Nuo tada įsigalėjo menininko kaip nestabilios psichikos asmens stereotipas. Apie tai kalbame su psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.