gytis ivanauskas
Kūrybinis duetas – Leon Somov & Jazzu, Gyčio Ivanausko spektakliui „Programa. Apie prabangą ir bejėgiškumą“ specialiai sukūrė dainą – „Tenai toli“, kurio šio dueto gerbėjai neras nė viename albume.
Polinkį į piromaniją turinčio paauglio Kurto vaidmuo spektaklyje „Ugnies veidas“ tapo aktoriaus Gyčio Ivanausko debiutu teatro scenoje. Ankstyvu, ir, dabar jau galima teigti, jog tikrai sėkmingu, atvedusiu prie Romeo vaidmens „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“. Gyčio Ivanausko Kurtas skaičiuoja jau tryliktus metus, Romeo – dešimtus. Laikas brandina ar graužia vaidmenis – apie tai ir kalbamės su pačiu Gyčiu.
Neįtikėtiną gimimo istoriją turintis Gyčio Ivanausko režisuotas pirmasis dramos spektaklis „Marko (Kavolių kabaretas)“ priverčia aiktelėti ne vieną jį stebintį žinomo aktoriaus, choreografo ir režisieriaus draugą. Nuotaikingame, humoru persmelktame, tačiau rimtas gyvenimiškas problemas nagrinėjančiame spektaklyje apstu G. Ivanausko charakterio ypatybių ir net asmeninių išgyvenimų.
Aktorius, savo vardo šokio teatro įkūrėjas, režisierius, choreografas Gytis Ivanauskas, neseniai pasirodęs „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos vedėjo amplua, šiuo metu kuria linksmą pasirodymą Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2011“, kurie jau gegužės 27 d., 21.10 val. Vilniaus Kongresų rūmuose suburs ryškiausius ir talentingiausius šalies kūrėjus. Norintys drauge su žvaigždėmis stebėti iškilmingą ceremoniją, pirmą kartą šių apdovanojimų istorijoje į renginį gali įsigyti bilietus.
Įdomiai pateiktu moderniuoju šokiu garsėjantis G.Ivanauskas šiemet pakviestas dirbti „Sidabrinė gervė 2011“ kūrybinėje grupėje kartu su tokiais savo srities asais kaip žurnalistas, scenaristas Marijus Mikutavičius, scenografas Marius Puskunigis, kostiumų dailininkas Kęstutis Rimdžius, aktorius, režisierius Kęstutis Jakštas ir kt.
G.Ivanauskui „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai – ne naujiena, jis stovėjo prie šio renginio ištakų dar 2008-aisiais, kūrė įsimintiną renginio choreografiją. Šiemet G.Ivanauskas taip pat pakviestas prižiūrėti judrųjį ceremonijos vyksmą ir sava kūryba praturtinti muzikinę renginio dalį.
„Galiu pasakyti, kad komanda puikiai susidirbusi, aiškiai susikalba tarpusavyje, kiekvienas žino, ko nori , – sakė G.Ivanauskas. – Aš esu įpareigotas sukurti regtaimo numerį. Taigi, kelsimės į 1920-uosius ir bandysime įnešti gūsį geros nuotaikos, linksmai atspindėti nebylųjį amierikietišką kiną. Juk bendra šių metų apdovanojimų tema turi šmaikščių pretenzijų į amerikietiškąjį kiną ir „Oskarus“.
Aktorius nė neabejoja, kad lietuviško kino kūrėjui būtini savi apdovanojimai, įvertinantys jo sunkų ir vis dar gana prastai apmokamą darbą. „„Sidabrinės gervės“ apdovanojimai jau yra prestižiniai, jie vyksta ketvirtus metus ir kasmet išauga į vis didesnį renginį ir reginį. Aš labai džiaugiuosi, kad tai daroma, – teigė G.Ivanauskas. – Lietuviško kino nėra daug, biudžetai – maži, viskas suspausta, vyksta tam tikra Lietuvos kino tragedija. O „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų rengėjai bando prablaškyti šią situaciją ir nuoširdžiai pagerbti tuos, kurie net ir už labai mažus pinigus daro labai gražius darbus. Tai pagarba tiems, kurie dirba dėl Lietuvos valstybės karūnos. O toji karūna, mano galva, turi būti kultūra.“
„Sidabrinė gervė 2011“ ceremonijoje savo pasirodymais publiką džiugins ne tik G.Ivanausko šokėjai, bet ir populiariausi šalies atlikėjai: Evelina Sašenko, Mantas Jankavičius, Erica Jennings, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Justinas Lapatinskas ir kt. Muzikinius kūrinius jie atliks gyvai, pritariant nuotaikingam Kauno bigbendui . Įsigijusių bilietą laukia išskirtinė proga tai pamatyti plika akimi ir išgirsti savo ausimis.
Prieš keletą metų užsimezgusi pažintis tarp režisieriaus, choreografo Gyčio Ivanausko ir tada dar mažai kam Lietuvoje žinomo jauno kūrėjo Gedimino Gelgoto bei jo vadovaujamo Naujų Idėjų Kamerinio Orkestro (NIKO) šiais metais davė vaisių – neseniai GIT ir NIKO pristatė savo pirmą bendrą darbą – muzikinį šokio spektaklį „Paukščiai“. Ir čia dar ne pabaiga. Gytis Ivanauskas tvirtina, kad gražus judviejų kūrybinis susikalbėjimas įkvėpė naujiems darbams – spalį žiūrovams GIT ir NIKO pristatys dar vieną projektą.
Jokių raudonų kilimų, asociacijų su aukštuomene… nieko to, kas buvo iki šiol asocijuojama su mados renginiais. Pagaliau mados renginio ašimi buvo ne vienadienio dėmesio reikalaujanti mada, pataikaujanti mados namų Niujorke, Paryžiuje ar Londone pristatytoms taisyklėms, tačiau gyvenimo būdą atliepiantis stilius. Stilius, kuris gimsta pats iš savęs – gyvenimo būdo ir naudojantis kūrybingumo ir galimybių žaisme.
Mados savaitgalį atidarė Gyčio Ivanausko režisuotas mados spektaklis, pagal žymios tarpukaryje gyvenusios rašytojos Virginios Woolf 1928 metais metais parašytą novelę “Orlando”. Sprendimas šokiu, tekstu ir muzika papasakoti istoriją, o taip pat ir harmoningai į tai įpinti kelių dizainerių kolekcijas, kur kiekvienam darbui ir detalei privalomas atitinkamas dėmesio sutelkimas – gana rizikingas žingsnis, o dar kai visame tame dalyvauja tiek talentingų atlikėjų… Tačiau visgi sveikintinas.
Dėmesį kaustė Viktoro Diawaros ir pastaruoju metu Lietuvoje garsėjanti naujų idėjų kamerinio orkestro “NIKO” muzika. Orkestro vadovo, kompozitoriaus Gedimino Gelgoto krikštolinio vokalo intarpai galėjo būti ir dažnesni. Muzika užbūrė, o ypatingai Giedrės Kilčiauskienės akimirksnio trukmės pasirodymas. Tačiau sugrįžkime prie mados.
Spektaklio metu buvo pristatyti keturiolikos jaunos ir vyresnės kartos dizainerių darbai. Priešingai nei įprastiniuose kolekcijų pristatymuose – modeliai, o taip pat ir drabužiai buvo gyvi, jie šoko, judėjo, priklausomai nuo apšvietimo keitė atspalvius ir skirtingų dizainerių pasiūti darbai sąveikavo vieni su kitais.
Kolekcijos daugiausiai buvo skirtos merginoms ir moterims, vos keletas vyriškai auditorijai. Įdomiai žiūrėjosi jau pažįstami kai kurių dizainerių prisilietimai ir nepažįstamų darbai visumoje. Ši sintezė mados pasirodyme išvengė bereikalingo klasifikavimo, o pasirodyme dalyvaujančių modelių gausa ir veiksmo dinamika leido žiūrovui rinktis pačiam, ką matyti, kaip interpretuoti ir ko galbūt užsigeisti, nes buvo išties į ką pasižiūrėti.
Svarbiau būti stilingam, nei madingam. Būtent taip mąstančią renginio auditoriją ir būtų galima tiksliausiai apibūdinti. Sekmadienio vykusiame „Mados skvere“ išties buvo į ką pasižiūrėti, su kuo pasišnekučiuoti, užmegzti naujus kontaktus, įsigyti ar tiesiog pasižvalgyti. Menų fabrikas ištisą dieną skendo šurmulyje, kurio dalimi galėjo tapti kiekvienas norintis.
Kūrybingumas, įdomaus gyvenimo paieškos (o tai sudaro ir originalumas, individualumas) ir optimizmas – tai tik keletas stilingo žmogaus bruožų. Pavargote nuo kalbos apie madą – gyvenkite įdomiai, tebūnie tai jūsų stilius. Ir atminkite – ne mada diktuoja stilių, priešingai!