Ignas Kančys
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu su traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas… Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina informacija iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?
Senovės graikų filosofas Platonas sakė, kad grožis yra Dievo įsikūnijimas. „Tam tikra genialumo forma. Spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. Grožis – trumpalaikė tironija.“ – sakė kiti susijaudinę išminčiai. Žvelgiame į veidrodį ir klausiame savęs, ar esame gražūs? Ar vidutiniškai gražūs, ar truputį gražesni? Kodėl mums patinka būti šalia gražių žmonių?
Sėkmingai startavusi savaitinė interneto TV laida „Mokslo sriuba“ šeštadienį žiūrovus vėl pakvietė į kerintį mokslo ir technologijų pasaulį.
„Iš tikrųjų esame priblokšti žmonių susidomėjimo, pirmąją laidą peržiūrėjo beveik 8 tūkstančiai smalsuolių. Maža to, sulaukėme gausybės laiškų bei dar daugiau komentarų su naudingais patarimais ir net pasiūlymais. Tai reiškia, kad laida apie mokslą gali būti ir įdomi ir spalvinga ir įkvepianti“, – teigė laidos kūrėjai.
Šeštadienio rytą interneto eteryje startavusi pirmoji „Mokslo sriubos“ laida prie kompiuterių ekranų prikaustė įdomiam mokslui neabejingus smalsuolius.