įsimylėjimas
Kiek laiko trunka aistra? Kodėl miršta meilė? Pasirodo, kad stipriausių jausmų pagrindas – tai tiesiog cheminiai procesai. Kur gyvena meilė? Meilės „gyvenviete“ laikoma širdis. Iš tiesų širdis – ne šaltinis, o meilės indikatorius ir tai paliudijo mokslininkai.
Meilė mus priverčia kitaip elgtis ir jaustis. Tyrimai rodo, kad įsimylėjimas mūsų organizme sukelia tikrą hormonų audrą. Mus veikia dideli kiekiai oksitocino, dopamino, adrenalino ir vazopresino, kurie sukelia panašų poveikį kaip alkoholis ar narkotikai.
Aistra ir virpulius keliantis jaudulys, kuriuos sukelia besivystantys santykiai gali blokuoti fizinį skausmą visai taip pat kaip tai daro nuskausminamieji.
Amerikoje mokslininkai ištyrė penkiolika merginų ir vaikinų, kurie tuo metu išgyveno įsimylėjimo etapą. Tuo metu, kai jiems buvo rodomos jų mylimųjų nuotraukos, kopmiuterio impulsais buvo perduodami švelnų skausmą sukeliantys impulsai. Tuo metu jų smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso mašinos (fMR).
Taigi tyrimo metu paaiškejo, kad jaunuolių, žiūrėjusių tyrimo metu į savo simpatijų nuotraukas vidinės emocijos užgniaužė fizinius impulsus, t.y. suveikė, kaip nuskausminamasis vaistas.
Tam, kad įsitikintų tyrimo teisumu, tiem patiems jaunuoliams tyrimo metu buvo duota ir kitų patraukliai atrodančių pažįstamų nuotraukos. Tačiau tai nedavė jokio rezultato.
Tyrimo vadovas, Sean Mackey teigia, kad aistra, kurią sukelia kitas partneris yra labai reikšmingas elementas veikiantis mūsų nuotaikas, o tai aktyviai dalyvauja skausmo blokavimo arba intensyvinimo procese.