kaip suvaldyti stresą
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas, kurių metu taikant skirtingas relaksacijų technikas bus mokoma atsipalaiduoti, o reguliariai praktikuojantis bus atkuriami resursai, gerinantys fizinę ir psichologinę savijautą bei mažinantys jaučiamą nerimą.
Kas trečias šalies darbuotojas patiria stresą ir tik kas ketvirtas dėl šios priežasties tinkamai įvykdo paskirtas užduotis – tokius rezultatus atskleidė šių metų sausį remiantis streso valdymo programa „StressOff“ atliktas tyrimas. Besikeičiantys reikalavimai ir projektų įvykdymo terminai, informacijos trūkumas ir nepasitenkinimas atliekamomis užduotimis – pagrindiniai veiksniai, lemiantys įtampą darbe ir galintys sukelti rimtų sveikatos problemų.
Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas. Nenuostabu, kad gerai išlaikyti egzaminus abiturientams kartais atrodo „misija neįmanoma“.
Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad sapnai yra tarsi blogų prisiminimų ir streso reabilitacija.
Daugelis žmonių, išgyvendami emociškai sunkų gyvenimo laikotarpį, tiesiog nesulaukia, kada galės atsigulti ir užmigti. Mokslininkai nustatė, kad sapnavimas iš tiesų padeda susitvarkyti su vidine maišatimi.
Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys sapnuojant apdirba nemalonius prisiminimus ir išgyvenimus. Toks patirtas „katarsis“ padeda žmonėms išgyventi stresines situacijas.
Tyrimui vadovavęs pofesorė Els van der Helm sakė: „Būtent greitosios miego fazės metu yra atkuriami žmogaus prisiminimai. Aišku, jie dažniausiai pasirodo iš kiek kitos perspektyvos ir savaip integruoti į sapną. Tokio proceso metu stresą ir blogi prisiminimai yra apmalšinami“.
Els van der Helm tyrime buvo pasirinkti 35 sveiki suaugę savanoriai ir išskirti į dvi grupes. Visiems savanoriams du kartus per dieną būdavo parodomi 150 sukrečiančių vaizdų, o specialūs prietaisai reagavo ir fiksavo jų sukeltas reakcijas smegenyse.
Viena savanorių grupė žiūrėdavo vaizdus ryte ir vakare, be jokių miego pertraukų. Kita – vakare, tada išsimiegodavo ir vėl žiūrėdavo ryte. Buvo nustatyta, kad antrosios grupės smegenų reakcija būdavo kur kas ramesnė. Be to, stebint antrosios grupės miegą, pastebėta, kad streso lygis mažėja viso miego metu.
Els van der Helm kolega, profesiorius Matthew Walkeris sakė: „Sapnai yra tarsi unikali terapija, trunkanti visą naktį. Tarsi balzamas sielai, sušvelninantis stresą“.
Toks atradimas taip pat paaiškina, kodėl žmonės, išgyvenantys potrauminį stresą (pavyzdžiui, karo veteranai) kenčia nuo komšarų.
Išsimiegojęs žmogus į praeitas situacijas nereaguoja taip dramatiškai ir jaučiasi tarsi „gali pats su tuo susitvarkyti“.
Greitojo miego fazė užima 20 proc. žmogaus miego. Todėl neišsigąskite, jeigu sapnuojate košmarus – taip jūsų smegenys atlieka būtiną reabilitaciją, kuri padės susitvarkyti net su beviltiškiausiomis situacijomis.