kompiuteriai
Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry“ preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalyse.
Ateis tokia diena, kai programuotojai galės perleisti savo darbą pačioms save mokančioms mašinoms, kompiuteriai gebės mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė iš daugybės visų mūsų naudojamų įrenginių. Mašinų mokymasis jau yra taikomas paieškos varikliuose, automobiliuose, kalbos atapažinimo mechanizuose, interneto saugumo sprendimuose ar netgi skalbimo mašinose. Tačiau šių dienų pasaulyje mašinių darbas darvis yra neatsiejamas nuo žmogaus įsikišimo, tad ar tikrai mašinos geba išmokti ir veikti savarankiškai?
Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.
„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti“, – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Galime tik įsivaizduoti, jei sujungsime kelis šimtus kubitų, gausime daugiau skaičių, negu yra atomų mūsų matomoje Visatoje. Jei sukursime tokius kompiuterius, jų galimybės kardinaliai pakeis mūsų pasaulį.
Traukdami išmanųjį telefoną iš kišenės spaudžiant speigui, rizikuojate ne tik nušalti rankas, bet ir sugadinti įrenginį. Lietuvą sukaustęs šaltis – vienas didžiausių eletroninių įrenginių priešų. Netinkamas jų naudojimas per šalčius kišenę gali patuštinti šimtais ar net tūkstančiais eurų – gali tekti pirkti naują telefoną, planšetę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį.
Šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be interneto. Jei jis staiga dingtų, greičiausiai viskas sustotų, o dėl to kiltų didžiulė sumaištis, tačiau daugelis žmonių apie šį jau puikiai pažįstamą ir daugelio naudojamą pasaulio stebuklą beveik nieko nežino…
Dažnai naudotojams iškyla labai paprastų klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus. Foxnews.com dalijasi skaitytojų užduotais klausimais ir geranoriškai atsako į juos.
Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi, internetu naudojatės. Galbūt, kasdien. Bet ar tai reiškia, jog puikiai pažįstate internetą? Nemanau, juk internetas yra gigantiškas ir painus tinklas.
Japonijos mokslininkai sukūrė sistemą, kuri renka vartotojo aktyvumo duomenis, o jų pagrindu kompiuteris pats nusprendžią, ar galima atitraukti vartotojo dėmesį eiliniu pranešimu, o gal geriau iš karto to nedaryti ir šiek tiek palaukti.
Dalinamės menininko Michael O. nuotraukų manipuliacijomis bei mintimis apie meną, grafinio dizainerio karjerą ir darbą.