kosmonautai
Jei vis dar svajojate būti astronautais, fotografas Hunteris Freemanas siunčia jums liūdna žinią – viskas yra ne taip gražu, kaip norėtųsi. Pasak šių darbų autoriaus, astronautai dažniau leidžia laiką vieni, nei mėgaujasi įspūdingais kosminiais žygiais.
Mokslo tiesų (skirtingai nei klaidų) šiame reklaminiame filmuke nerasite nei su žiburiu, nei su buteliu, nei su skardine pupelių. Tačiau 0:43 min. trukmės „Svetimi” žanro kosminė siaubo istorija Mėnulio paviršiuje ne kiek pamokoma, kiek kelianti ūpą
Nenuilstantis kanadiečių astronautas Chrisas Hadfildas (Chris Hadfield) ir toliau pažindina Žemės gyventojus su gyvenimo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ypatumais. Vienas iš besidominčiųjų astronautui uždavė klausimą, ar įmanoma kosminėje stotyje verkti? Ch. Hadfildas nusprendė tai pademonstruoti. Pasirodo, verkti nesvarumo būsenoje – ne toks jau ir paprastas užsiėmimas ir žvelgiant iš šalies atrodo ne kiek graudus, kiek komiškas.
Kosmonautai sako, kad gražiausias vaizdas kosminiame laive yra tolumoje mėlynuojanti Žemė, tačiau grįžę čia kosmoso keliautojai negali vaikščioti, beveik negirdi ir dažnai kenčia nuo įvairių ligų.
Naujasis „Žmogaus-voro“ stiliaus kostiumas nėra skirtas paprasčiausiam pasivaikščiojimui pristatant kosmoso erdvėje nepritaikomą drabužių kolekciją. Naujovė gali padėti išsaugoti nepažeistus jų kaulus ilgų kelionių kosmose metu.
Kostiumo „Gravity Loading Countermeasure Skinsuit“ prototipo bandymus atlieka Masačusetso technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology) Žmonių gabenimo laboratorijos (Man-Vehicle Laboratory) tyrėjų komanda. Nustatyta, kad kostiumas sukelia gravitacijos poveikį žmogaus organizmui, ir gali panaikinti vieną didžiausių ateities kelionių į kosmosą kliūčių, skelbia PopSci.com.
Kiekvieną kosmose praleistą mėnesį kosmonautai praranda po 1-2 procentus savo kaulų masės. Specialios priemonės šio organo nykimui sulėtinti naudotos dar „Gemini“ misijų metu, tačiau 2001-2004 metais inicijuotas NASA tyrimas parodė, kad Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos nariai vis dar prarasdavo iki 2,7 proc. akytosios ir 1,7 proc. tankiosios kaulinės medžiagos.
TKS įgulos nariai erdvėje išbūna 4-6 mėnesius, o ilgosios misijos į Marsą gali trukti ištisus metus. Tuomet prarandama tiek kaulinės medžiagos, kad bet kuri vykdoma užduotis gali baigtis kaulų lūžiais.
Elastingas kostiumas su kilpomis pėdoms, astronautui yra sąmoningai „paankštinamas“, kad medžiaga tvirtai suveržtų pečius kojų pėdų kryptimi.
Žemės traukos sąlygomis, žmogaus kojoms tenka daugiau apkrovos nei likusiai kūno daliai.
Kostiumo prototipo bandymai atlikti parabolinių skrydžių metu, sukuriant neilgai trunkančią nesvarumo būseną. Rezultatai parodė, kad kostiumas sėkmingai imituoja sunkio jėgą, aptraukia kūną ir šlaunis, tačiau jis nepakankamai sustiprina kojų apačią. Kostiumas ir toliau tobulinamas.
Mokslininkai rengiasi išbandyti, kaip kostiumas žmogų veikia dėvint jį naktį. Bandymuose dalyvavę savanoriai teigia, kad kostiumas patogus ir beveik netrukdo judėti, o tai reiškia, kad jį nešiojantys kosminės įgulos nariai gali dirbti ir mankštintis.