kritika
Gal ne visi sutiks, bet mano galva, asmenis profilis socialiniame tinkle – vieša erdvė. Ypač, kai tave seka 14 tūkstančių skaitytojų. Taip pat manau, kad esant viešu asmeniu reikia galvoti, ką sakai ir ką darai viešoje erdvėje. Rodyti pavyzdį vaikams ir jaunuoliams, taip sakant. Ir beraščiams kolūkiečiams, kuriuos taip geranoriškai šviečia A. Užkalnis. O kadangi (ne)gerbiamas autorius tai gana dažnai bando aplinkinių veidus į jūrą sukti, aš irgi bandysiu jo pėdomis sekti, savo sovietinio mąstymo atsikratyti. Intensyviai konspektuoju mokytojo pamokas ir su kitais dalinuosi – kad tik skaisčiau vakarų saulė Lietuvoje šviestų ir vėjai debesų nuo Rusijos pusės į mūsų padangę neneštų.
Šiandien, spalio 1 d., prasideda Lietuvos kino centro (LKC) inicijuotas projektas „Jaunojo kino kritiko konkursas“, skirtas vyresniųjų klasių moksleiviams.
Žmogui visada patinka tie, kurie jį myli, priima tokį, koks jis yra. Bet kokia abejonė ar nepasitenkinimas juos nuteikia priešiškai. Deja, gyvenimas verčia ne tik girti. Kartais tenka išsakyti susirūpinimą, pastaba.
Kaip elgtis, kad kritikuojamas žmogus imtų elgtis kitaip (ko mes ir siekiame) ir nepyktų ant mūsų už karčią tiesą? Keletas patarimų šiuo atveju galėtų pagelbėti.
Kino kritikas Lukas Brašiškis, jau pažįstamas laikas.lt skaitytojams, sakosi nujaučiantis artėjantį idėjinį lietuvių kino sprogimą, atnešiantį daug stebinančių ir sėkmingų kūrinių. Tiesa, pasak kino kritiko, žiūrovas tam dar ne visai pasiruošęs, mat dėl nepakankamo dėmesio kino edukacijai Lietuvoje paklausesnis ne autorinis, bet populiarusis Holivudo kinas.