kursai
Pastaraisiais metais vis gausiau sukuriant lietuviškų filmų, Lietuvos kino rinkoje pradėjo trūkti kino profesionalų. Labiausiai, teigia Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovai, stinga kostiumų ir filmo dailininkų, režisieriaus asistentų, aikštelės vadybininkų, aikštelės asistentų.
Tomas Rimydis, tituluotas vienu geriausių dabartinių Lietuvos šefų – be kruopelės arogancijos, griežtas, bet teisingas, kryptingai siekiantis tikslo, altruistiškas, bet tik su tais, kurie to nori, atsidavęs šeimai ir mylintis Lietuvą. O ypač Lietuvos žemėje užaugintas bei subrandintas natūralias gėrybes. Jūsų dėmesiui – nuoširdus ir motyvuojantis, kupinas teisingų patarimų ir suteikiantis peno susimąstymui Tomo Rimydžio padėkos žodis gyvenimo mokytojams ir patariamasis balsas būsimiems šefams.
Birželio 10, 11 ir 12 dienomis kino teatras „Pasaka“ kino mėgėjus kviečia pažinti kūrybinę kino užkulisių pusę – savo žinias apie kiną plėsti trumpuose kino kursuose „In The Mood For Cinema“.
Internete galima rasti daugybę virtualių kursų, skirtų įvairiausių profesijų atstovams. Jie nemokami, kursus parengia savo srities specialistai iš prestižinių universitetų, mokytis galima nekeliant kojos iš namų. Ko daugiau gali reikėti? Nebent tik užsispyrimo ir kantrybės, nes viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl žmonės nebaigia virtualių kursų – ryžto trūkumas. Daugumai sunku mokytis, kai dėstytojas nestovi už nugaros ir negrasina blogu pažymiu.
Dažnas iš mūsų yra girdėjęs apie „Skalvijos kino akademiją“, kurioje ugdomi 9-10 klasių moksleiviai. Tačiau ką daryti, jeigu tau jau nebe 16-olika, planai studijuoti kiną nėra konkretūs, o žinių norisi čia ir dabar? Kino centras „Skalvija“, matydamas tokių mokymų poreikį siūlo kino kursus – mokymo programą, skirtą suaugusiems ir jaunimui nuo 16 metų. Būtent tokiuose mokymuose vieną dieną atsidūriau ir aš, tapusi „kino režisūros“ kurso klausytoja.
Įsibėgėjant mokslo metams „Skalvijos“ kino centras tradiciškai pakviečia mokytis kino net tik moksleivius, bet ir suaugusius.
Didižiausia sezono naujiena – trylikos paskaitų ciklas „Kas yra kinas? Praktinė kino estetika“. Kartu su kino teoretiku Luku Brašiškiu – Niujorko universiteto „The New School“ kino ir medijų studijų magistrantu – kurso dalyviai bus skatinami ieškoti atsakymų į klausimą „Kas yra kinas?“ ne tik susipažįstant su kino teorinės minties apie kiną srovėmis, bet ir prisiliečiant prie kino materijos. Klausant paskaitų, diskutuojant bei patiems filmuojant ir montuojant judančius vaizdus kurso metu bus susipažįstama su pagrindiniais kino estetikos elementais. „Labiausiai norėčiau, kad po mano paskaitų žmonės gebėtų suprasti kino audinį ir suvoktų filmų prasmę, dažnai užslėptą tarp eilučių. Tikiuosi, jog gyvų diskusijų metu susipažinsim su kino teorija ir spėsime ją pritaikyti praktiškai. Užduotys bus skirtos pajusti, kaip formuojasi kino poetika, kaip iš paprastų detalių ir kasdienybės akimirkų gimsta kinas, tyrinėjantis žmones ir aplinką, kurioje jie gyvena“ – sako kino teoretikas Lukas Brašiškis.
Lygiagrečiai naujam L. Brašiškio paskaitų ciklui rengiami ir kasmet didžiausio populiarumo sulaukiantys kino kursai – praktiniai kino režisūros užsiėmimai su kino režisiere Lina Lužyte ir trumpas kino teorijos ir analizės paskaitų ciklas „Kaip žiūrėti kiną?“ su kino kritike Rasa Paukštyte.
„Kino teorijos ir analizės paskaitų ciklas man buvo tarsi pasibuvimas su kinu. O didžiausia šių trumpų susitikimų vertė – tai nepaprastas malonumas, patirtas pradedant suprasti kino kalbą. Kalbant apie paskaitų turinį, jį palyginčiau su savotišku informacijos karkasu, padėsiančiu nuo šiol sistemingai kaupti žinias po truputį užpildant karkaso tuštumas“ – sakė kino kritikės Rasos Paukštytės paskaitas „Skalvijoje“ lankiusi Viktorija Čieminytė.
„Smagu, kad kasmet turime laukiančiųjų sąrašą – žmonės kino kursais aktyviau pradeda domėtis jau vasaros pabaigoje, tad ir šiemet sudarėme tris skirtingas programas ir kviečiame visus norinčius mokytis kino“ – teigia „Skalvijos“ kino centro edukacinių programų koordinatorė Goda Sosnovskienė.
Visi norintys sudalyvauti šio sezono kino kursuose ir paskaitose kviečiami registruotis iki rugsėjo 17 d. el. paštu [email protected]Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Paskaitos ir kino kursai prasideda nuo rugsėjo 20 d.
Vasario mėnesį kino teatre „Pasaka“ prasidėjo naujas praktinių bei teorinių paskaitų ciklas „Skaitmeninio piešimo kursai”. Pasak paskaitų vedėjo, skaitmeninio piešimo entuziasto bei profesionalaus skaitmeninių iliustracijų kūrėjo Vaido Bagono, vienintelis galimas saviraiškos apribojimas piešiant skaitmeniniu būdu – fantazijos trūkumas. Mintimis apie skaitmeninį piešimą dalinasi Vaidas Bagonas.
Kas yra skaitmeninė iliustracija? Kuo ji patraukli, ir kodėl reikėtų rinktis šį kūrybos būdą?
Skaitmeninė iliustracija yra meno sritis, kurioje kaip pagrindinis įrankis yra naudojamas kompiuteris ir planšetas (ang. tablet, intelligent digitizer). Viskas nuo pat pradžių kuriama skaitmeniniu būdu. Tiek eskizai, tiek išbaigtas tapybos darbas – viskas įgyvendinama kompiuterio pagalba. Yra menininkų, kurie puikiai derina šiuolaikinių dailės įrankių teikiamas galimybes su analogine media.
Ši sritis yra patraukli dėl savo galimybių. Visų pirma tai suteikia neįtikėtiną greitį. Ką galima pieštukais ir dažais padaryti per parą laiko, kompiuterio pagalba galima padaryti per valandą ar net trumpiau. Priklauso nuo situacijos, kokios technikos naudojamos ir koks yra tikslas. Mano nuomone yra labai „sveika” derinti abu dalykus. Kartais ranka ant popieriaus, skirtingai nei piešiant su planšetu, išgaunama daugiau subtilių niuansų. Manau, jaunimui ši kūrybos technika ypatingai patraukli dėl šiuolaikiškumo, prieinamumo ir plataus galimybių spektro. Dėl to daugelis tikrai susivilioja ir išbando skaitmeninį piešimą.
Ar būtina mokėti piešti tradiciniu būdu, kad galėtum kurti skaitmena?
Atskymas priklauso nuo to, koks yra tikslas to, ką darote. Jeigu norite tapti konkurencingais tokiose srityse kaip animacija, kinas, kompiuterinių žaidimų kūrimas, atsakymas būtų „taip”. Be jokios abejonės piešimo įgūdžiai yra būtini. Daugelis daro didelę klaidą manydami, jog prisipirkę kokybiškos, brangios technikos staiga pradės piešti taip, kaip tai daro profesionalai. Visada taip manantiems sakau, kad kompiuteris ir kiti jo komponentai yra tik įrankis ir nieko daugiau. Viskas priklauso nuo tavo įgūdžių ir vaizduotės. Tačiau, jei skaitmeninis piešimas yra tik malonus hobi, tradicinio piešimo technika nėra būtina. Galima tiesiog kurti ir mėgautis tuo, ką darai. Įgūdžiai ateina su laiku. Svarbiausia yra nebijoti suklysti ir iš klaidų pasimokyti. Tik taip mes tobulėjame. Taip kad atsakymas ir „taip” ir „ne”. Viena galiu pasakyti užtikrintai – skaitmeniniu piešimu gali užsiimti kiekvienas.
Kur Lietuvoje galima išmokti piešti skaitmeniniu būdu? Ar turime autoritetingų skaitmeninio piešimo mokytojų?
Šioje srityje Lietuvoje situacija yra sudėtinga. Dauguma dailininkų ir kūrėjų yra savamoksliai. Yra tikrai puikių šios srities profesionalų, bet tai pavieniai asmenys ir labai abejoju, ar jie užsiima edukacine veikla. Specializuotų mokyklų Lietuvoje kol kas nėra. Kita vertus, metus laiko gyvenau Danijoje ir drąsiai galiu pasakyti, kad turime labai talentingų žmonių, kurie ir užsienio šalyse yra puikiai vertinami dėl savo sugebėjimų. Ir tai mane labai džiugina ir skatina imtis priemonių situacijai pagerinti. Viena tokių priemonių – skaitmeninio piešimo kursai, kuriuos pradėjau organizuoti kino teatre „Pasaka”.
O iš autoritetų, padariusių man didžiausią įtaką, galėčiau išskirti kompaniją „Steambot studios”. Vienas geriausių pavyzdžių, kaip penkių talentingų žmonių grupė susivienijo ir sukurė solidžią, profesionalią komandą, ir dirba su tokiais klientais kaip „Electronic Arts”, „Disney”, „Ubisoft”, „Dreamworks” ir kiti. „Mes kuriame pasaulius” – toks jų kredo. Ir jie tai daro labai sėkmingai. Talentingų kūrėjų labai daug, tačiau norėčiau paminėti tokius meistrus ir inovatorius kaip Andrew Jones (internetinis vardas – Android Jones), Pascal Blanche, Feng Zhu ir kitus, kurie visą laiką stebina savo kūryba. Tikrai verta domėtis ir žiūrėti, ką kuria kiti, būti įkvėptam kitų kūrybos, tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti savęs ir galvoti, kad pats taip niekada nesugebėsi. Viskas yra įmanoma.
Kokia situacija užsienio šalyse su skaitmeninio piešimo mokymu?
Užsienyje skaitmeninis piešimas yra labiau vertinamas ir jo mokymui skiriama daugiau dėmesio. Pagrindiniai skaitmeninio meno lopšiai yra JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Lenkija ir kitos šalys. Ten yra investuojama į skaitmeninio piešimo mokymą, kuriasi bendruomenės, kurios aktyviai rengia ne tik konkursus internete, bet ir skaitmeninio meno muges bei didelius šou renginius. Šiuose renginiuose menininkams yra puikios galimybės parodyti savo darbus, susipažinti su įdomiais žmonėmis, galbūt net pasirašyti svajonių darbo kontraktą.
Kita vertus, Lietuvos rinka labai maža, todėl į užsienį išvažiuoja labai daug talentingo jaunimo. Ir ne veltui. Ne visus vilioja tik pinigai ir karjeros galimybės. Aš pats buvau išvykęs ir mano pagrindiniai klientai dabar yra tik užseniečiai. Mums tikrai yra ko pasimokytis iš jų. Pagarba, bendravimas, atlygis ir ne tik materialus, bet ir emocinis. Man svarbu šia patirtimi pasidalinti, nes tikiu, kad Lietuvoje darbo kultūra taip pat pasikeis.
Nuo ko prasidėjo tavo domėjimasis šia sritimi? Kas tavo įkvėpėjai, mokytojai?
Piešimu domėjausi nuo mažų dienų. Skaitmeninis piešimas į mano gyvenimą atėjo labai natūraliai – atsirado galimybė išbandyti planšetą. Paėmiau jį į rankas ir nebegalėjau atsitraukti. Tada dar nesupratau, kokias galimybes man kaip dailininkui suteikia šis įrankis. Pradėjau metodiškai ir rimtai studijuoti bei mokytis. Niekas tuo metu nepadėjo, neturėjau tokių palankų sąlygų, kokias šiandien turi jaunimas. Nebuvo „YouTube”, nebuvo tokios gausybės socialinių portalų ir t.t. Tačiau buvo didelis noras domėtis, taigi taip ir pradėjau. Domėjausi kitais dailininkais, lankiausi tūkstančiuose interneto svetainių, galerijų, ieškojau bendraminčių Lietuvoje, dalyvavau įvairiuose konkursuose. Tokia buvo mano pradžia.
Kaip manai, kokia ateitis laukia tradicinių piešimo technikų? Ar grafitinis pieštukas XXI amžiuje išnyks?
Nemanau. Vien dėl tos priežasties, jog visada yra malonu paimti į rankas pieštuką, jausti popieriaus tekstūrą, užuosti dažų kvapą. Viso to mes atsisakome imdami į rankas skaitmeninį įrankį. Pats visada stengiuosi šiuos du dalykus derinti, kiek tai leidžia laikas ir sąlygos. Mano kuprinėje visada rasite eskizų blonknotą su pieštukais. Svarbu, kad žmonės kurtų ir mėgautųsi tuo, ką daro. Taip kad pieškime, kur tik galime ir kiek galime. Visos priemonės tam yra tinkamos.