LGBT
Mokyklos išleistuvės – viena svarbiausių jaunimo švenčių Šiaurės Amerikoje. Visgi dėl griežto reglamentavimo ir neprogresyvaus požiūrio į lytis bei seksualumą, kai kurie jauni žmonės jaučiasi nepatogiai ar net negali dalyvauti savo mokyklos išleistuvėse. Bostono gėjų ir lesbiečių sąjunga stengiasi tai pakeisti ir kasmet organizuoja išleistuves homoseksualiems jaunuoliams. Visgi, kaip teigia patys projekto iniciatoriai, šios alternatyvios išleistuvės grįstos mintimi, kad vieną dieną jų nebereikės. Tuo tarpu fotografė Zoe Perry-Woods pastaruosius šešerius metus dalyvauja šiame homoseksualių moksleivių renginyje ir fiksuoja čia atėjusius jaunuolius – šiandien kviečiame susipažinti su jos darbais!
Maždaug prieš metus Rusija priėmė įstatymą prieš „gėjų propogandą“, draudžiantį švietimą apie lesbietes, gėjus, biseksualus, transeksualus (LGBT), jų kultūrą.
Nors Baltic Pride Lietuvoje vyksta kas trejus metus, daugelis pritars, kad Vilniuje trūksta kasmetinio festivalio, suburiančio pokalbiui, ieškančio tapatumų, naikinančio atskirtį ir švenčiančio LGBT* lygybę ir teises. „Kreivės“ sieks užpildyti šią tuštumą. Pagrindinė festivalio erdvė filmų peržiūroms, renginiams ir bendravimui bus kuriama Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, rugpjūčio 21–28 dienomis.
Thomas Allemanas, dirbdamas fotografu Los Andželo laikraštyje „The Sentinel“, įdėmiai sekė tai, kas 9 dešimtmetyje vyko homoseksualų bendruomenėse, ir atsakingai tai fiksavo. Didžioji dalis jo nuotraukų taip ir liko neišpublikuotos ir prisimintos tik 2009-aisiais, kuomet Th. Allemanas rado jų pilnas juosteles.
Dažnai visuomenė pamiršta, kad žmonės, gyvenantys kitokį gyvenimą ir išpažįstantys jai neįprastas tiesas, žinoma, nedarančias jokios žalos, turi teisę gyventi negirdėdami užgaulių žodžių, nesigėdydami savo identiteto, kurio jie negali pakeisti. Netradicinės orientacijos žmonės privalo turėti lygiai tokias pat „privilegijas“, kaip ir heteroseksualūs asmenys. Tokią žinutę siunčia Danielis Arzola savo projektu „I‘m Not a Joke“, taip stengdamasis atkreipti žmonių dėmesį į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) teises.
Kino teatre „Skalvija“ jau antra savaitė vyksta nemokamų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis. Užvakar teko sudalyvauti dokumentinio filmo „Amerikos bastūnas“ („American Vegabond“, 2013) peržiūroje ir išeiti su, švelniai pasakysiu, ne kokia nuotaika.
Ketvirtadienį aštuoniolika Vilniaus kavinių pasipuošė vaivorykštės spalvos lipdukais – tokia netradicine akcija buvo skelbiama, jog šiose vietose seksualinių mažumų atstovai yra visada laukiami.
Pirmasis LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis „Kitoks kinas“ rugpjūčio 24 d. prasidės autobiografine juosta „Aš įamžinau savo meilę“ („I shot my love“, Vokietija, 2009), kurioje
gvildenama ne tik homoseksualumo, bet ir tautiškumo, patriotiškumo problematika.
Vieno interneto dienoraščio autorius siekia įrodyti, kad būti lesbiete, gėjumi, biseksualu ar transeksualu (LGBT) pasirinko ne pats žmogus. Pagrindinis to įrodymas – nuotraukas ir prisiminimus iš žaismingos vaikystės.
Šiemet Los Andžele (JAV) gyvenantis Paulas V. sukūrė tinklaraštį „Born This Way!“ (Tokiais gimę!), kuriame publikuojamos dabar jau suaugusių seksualinių mažumų atstovų vaikystės dienų nuotraukos ir prisiminimai. Projekto iniciatorius nurodo, kad įrodymams tinkamas amžius – nuo mažumės tarp 2 iki 12 metų laikotarpyje – nutikę įvykiai.