lina sabaitytė
Kaip be adatos ir siūlo pasigaminti vyrišką, neformalaus stiliaus apyrankę ar raktų pakabuką? Batų raišteliai yra daugiafunkcinė medžiaga ne tik batams užsirišti, bet ir kuriant įvairias dekoracijas ar aksesuarus. Pigu, greita ir paprasta. Ir puiki bei originali dovana tiek Jam, tiek Jai, juolab, kad artėja šv. Valentino diena.
Jums reikės:
dviejų rūšių batų raištelių (matosi nuotraukoje),
perveriamo burbuliuko, maždaug 1-1,5 cm skersmens,
smailėjančių žnyplučių,
žirklių,
žiebtuvėlio.
Procesas
Ploną (šniūrinį) batų raištelį perlenkiame pusiau (jo reikės maždaug 40 cm ilgio, vėliau bus galima patrumpinti), tuo tarpu plokščiuoju būdu pinsime pynutę aplink šniūrinį raištelį, palikę kilputę gale. Pynimo būdas gana paprastas, apvijant po vieną šniūrinio raištelio atšaką ir sukryžiuojant.
Nupynus pakankamo (pagal rankos riešo apimtį) ilgio pynutę, paplokščiąjį raištelį perkišame per dviejų plonųjų raištelių tarpą.
Ant vieno plonojo raištelio galų veriame bumbuliuką, su pakankamo dydžio skylute, kad tilptų šniūras ir, tuo pačiu, kad būtų tinkamas kitame pynutės gale esančios kilpos dydžiui, tam kad būtų galima užsegti. Burbuliuką užtvirtiname, kaip parodyta nuotraukose. Galiukus nukarpome palikdami poros centimetrų ilgio galus, juos su žiebtuvėliu šiek tiek pakaitiname, kad susilydytų ir neiširtų. Su pailgomis žnyplėmis perkišame likusius galus per supintą pynutę, tokiu būdu juos paslėpdami.
Taip pat sutvirtiname ir su kilpute likusį paplokščio batų raištelio galą. Į kurią pusę užkaišiosite galiukus, toji apyrankės pusė bus blogoji.
Tokiu pačiu pynimo būdu galima pasigaminti ir raktų pakabuką, kurio gale galima pritvirtinti (kaip tvirtinome bumbuliuką apyrankėje) kokį nors mielą antikvarinį daikčiuką (laikrodį, kompasą ar pan.). Kilpinį galą tereiktų užverti ant raktų laikymo žiedo.
P.S. Norint užtikrinti, kad apyrankė neiširtų, gale galima persiūti keliomis vielinio siūlo siūlėmis – taip kad nesimatytų.
Šiais metais festivalis „Tamsta muzika“ kasmetinę vasaros puotą iškėlė Trakų miestelyje. Iš Varėnos miškų į miesto erdvę perkeltos muzikos fiestos organizatoriai agitavo, kad prastas oras – nekliūtis linksmybėms. Regis, taip ir buvo, bet gal ne pats miestas, kiek geras nusiteikimas neleido publikai liūdėti, kai tuo tarpu festivalio simboliu tapęs Jonas Krikštytojas nusprendė palaiminti atvykėlius dvi dienas trukusiu lietumi.
Šiais metais Lietuvos baikeriai švenčia solidžią sukaktį – praėjo 85 metai nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė pirmasis Lietuvos motociklistų klubas (LMK), žymintis baikerių judėjimo pradžią Lietuvoje. Žurnalistas, baikeris ir atkurtos LMK asociacijos prezidentas Rimas Bružas savo knygoje „Bikerstory.lt. Lietuvos motociklizmo istorija 1918–1940 m.“ („Vaga“, 2012.) apšviečia pirmąsias Lietuvos motociklistų ir šiuolaikinių baikerių kelio „atkarpas“, istorines šio judėjimo susiformavimo aplinkybes.
Įsielektrinusiais plaukais sulaukėme pavasario ir drauge naujausio sintetinio numerio. Kai atsigaunanti gamta gieda holistines giesmes, mes traukiamės iš spintų žiemos laimikius – ne pačių gryniausių medžiagų retro sukneles ir krūtinę išryškinančius netrikotažinius „Adidas“ džemperius. Ir kai visai natūraliai aplink pradeda čirkšti sugrįžę sparnuoti emigrantai, su bičiuliu lauko kavinėje gurkšnojame šaltos kavos ir išmetamųjų dujų kokteilį. Gerai, perkelkime šį susitikimą į patį ekologiškiausią pasaulio tašką ir paklauskime savęs, kiek procentų natūralumo mūsų pokalbyje, mūsų santykiuose. Esame strigę urban kultūroje ir mažai čia ką bepakeis produktų etikečių analizavimas ar palangių želdinimas prieskoniais. Nepaneigsite – mus, betono vaikus, senamiesčio smogas dažnai įkvepia labiau už jūros ošimą…
Drauge su stenančiu pavasariu prisivalgę spalvotų kiaušinių kitą savaitę po Vilnių ir Kauną išplatinsime itin margą Laikas.lt žurnalo numerį – SINTETIKA. Trumpai, ką rasime vartydami niekada blogai nuotaikai nepasiduodančius naujus puslapius.
Dainių Ščiuką (21) drąsiai galime pavadinti fotografijos fanatiku visų pirma dėl to, kad jis pats su tuo sutinka. O apie visų antrą – sužinosite vėliau. Šiandien vienas iš jo šedevrų puikuojasi ant mūsų žurnalo viršelio.
Mažos, viešos išpažintys Jos lūpomis virsta muzika. Kaune gimusi, augusi, pabėgusi ir vėl sugrįžusi dainininkė Jazzyvile (Živilė Povilaitytė) muzikos nedėlioja į stalčiukus, juo labiau – nepalieka jos ten dulkėti.
Sakoma, kad juoktis labai sveika. Manyčiau, kad ne tik sveika, bet ir labai malonu, o dar maloniau šypsotis baltais dantimis. Šį kartą siūlau patiems pasigaminti natūralią dantų pastą, kvepiančią mėtomis. Negrįšime į senovės laikus, pradėję naudoti bambuko šakelėmis vietoj dantų šepetėlio, bet tai gali būti smagi pižamų vakarėlio pramoga. O jei tiks ir patiks, – dar geriau.
Jeigu netyčia, o gal su svarbiu reikalu, pas Jus į svečius užsuktų koks nors superherojus, superveikėjas, o dar geriau – Supermenas, derėtų namuose turėti arbatos ir jam skirtą puodelį.
Vasarėjantis Kauno miestas staiga pakvipo kava, džiazu ir įvairiausiomis spalvomis. Laikinosios sostinės gyventojai bei svečiai, išvylioti į gatves šiltos saulės ir muzikos, tiesiog patys prašosi fotografo blykstės… Ne Niujorke ir ne Billas Cunninghamas, bet tiesiogiai iš Kauno raportuojame gatvės stiliaus kronikas.