manksta
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Treniruotės su savo kūno svoriu buvo sėkmingai praktikuojamos ir savo efektyvumą įrodė dar Senovės Romos laikais – būtent taip treniruodavosi karingieji imperijos vyrai. Tačiau atsiradus treniruokliams bei į madą atėjus kultūrizmui, ši sporto rūšis buvo palikta užmarštyje. Imta tikėti, jog treniruojantis su papildomais svoriais galima pasiekti kur kas efektyvesnių rezultatų. Vis dėlto šiandien daugelis meta svarmenis į šoną, o treniruotės su savo svoriu vėl įgauna neįtikėtiną populiarumą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Vis žvarbesni rudens orai kėsinasi į mūsų sveikatą. Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Atiranda vis daugiau būdų, padedančių suvaldyti stresą. Vienas jų – rusų psichologo Hasajaus Alijevo išrastas metodas „Raktas“. „Šis metodas itin efektyvus ir greitas, jo sėkmė – natūralių organizmo būdų kovoti su stresu panaudojimas“, – teigė Lolita Misiūnaitė, H. Alijevo mokinė ir šiuo metu vienintelė jo sukurtos metodikos trenerė Lietuvoje.
Pasyvus gyvenimo būdas, sėdimas darbas – dažna nugaros, kaklo skausmų priežastis. Jei diena iš dienos darbe sėdite, o darbo dienos trukmė viršija 8 valandas, tai greičiausiai Jums jau teko susidurti su nugaros skausmais nuo kurių neapsaugo net patogi kėdė. Radikalių priemonių prieš nugaros skausmą ragina imtis „Lieknėjimo akademijos“ inicijuoto projekto „Sveikatingumo savaitgaliai“ trenerė – kineziterapuetė Rasa Vegytė ir pristato profilaktinių pratimų seriją, kurie padės išvengti nugaros skausmų
Visą vasarą vyksianti nemokamų mankštų programa gyventojus skatins reguliariai sportuoti. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sportą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai pripažįsta 52 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal svarbą šį veiksnį lenkia tik sveika mityba (70 proc.) ir gebėjimas suvaldyti stresą (55 proc.). Vis dėlto net 42 proc. apklaustųjų prisipažino sportuojantys nereguliariai, kai pasitaiko proga, o beveik kas penktas (18 proc.) teigia nesportuojąs visai.
Šį kartą sporto pusryčiams siūlome pasportuoti patiems. Jūsų mokytoja – amerikietė fitneso trenerė Callan Pinckney, kuri pati sukūrė mankštos pratimus, dabar vadinamus kalanetika.
Kalanetikos pratimus moteris sukūrė, kuomet pati susidūrė su sveikatos problemomis, o makštos pagrindą paėmė iš vaikystėje išmoktų baleto judesių. Beje, tikrasis moters vardas – Barbara Biffinger Pfeiffer Pinckney.
Kalanetikos pratimai skirti visoms kūno dalims, o mankšta sudaryti taip, kad vienu metu dirbtų kuo daugiau kūno giliųjų raumenų, kurie šiaip sunkiai išjudinami. Todėl nuo kūno greičiau tirpsta susikaupę riebalai.
Ar žinojote, kad geriant sultis bei mankštinantis kiekvieną rytą turėsite dvigubai daugiau energijos ir gyvybingumo? Dar daugiau, skirtingos sulčių rūšys turi specifinių, tik joms būdingų mineralų, vitaminų, angliavandenių bei kitų vertingų maistingųjų medžiagų.
Sena patarlė teigia: „Gyvenimas – tai judėjimas, o judėjimas – tai gyvenimas“. Tačiau dauguma mūsų ir dirbdami, ir laisvalaikiu per mažai juda. Pastarųjų metų mokslinėse publikacijose teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (FA), trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greitoko ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą.
Mokslininkai nustatė, kad pakankamas fizinis aktyvumas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų pajėgumą, padeda išlaikyti sveiką svorį. Jeigu fizinis aktyvumas yra mažesnis, vadinasi, žmogaus gyvensena yra fiziškai pasyvi ir galimi sveikatos rizikos veiksniai. Atsirado net naujas terminas — sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šiuo terminu norima pabrėžti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas.
Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus. Tai priežastys, kodėl privalome kuo daugiau judėti ir mankštintis – kad būtume sveikesni. Ne veltui sakoma, sportas – sveikata.
Kiek nukritus kritiniam karščiui, išsiruošiame kopti aukštai uolomis… Prie kojų idealiai prigludę, kažkiek vanago snapą primenantys bateliai, aptempti patogūs rūbai ir talko nubaltintos iššūkių ištroškusios rankos kimba į pirmąjį akmenėlį, ryžtingas kojos atsispyrimas… krentame ant minkštų čiužinių… dar teks daug ko išmokti.