marsas
Mokslo tiesų (skirtingai nei klaidų) šiame reklaminiame filmuke nerasite nei su žiburiu, nei su buteliu, nei su skardine pupelių. Tačiau 0:43 min. trukmės „Svetimi” žanro kosminė siaubo istorija Mėnulio paviršiuje ne kiek pamokoma, kiek kelianti ūpą
Koks klubas be stiklinių, bokalų ir taurių? Kokia naktis be barmenų? O kokie gi tie žmonės, aukojantys laiką, nors galėtų linksmintis ar ilsėtis tam, kad gerai (tik iš pradžių) jaustųsi kiti?
Dar 1969-taisiais, 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje – iki tol rekordinė tiesioginės TV transliacijos auditorija – stebėjo pirmuosius Neilo Armstrongo žingsnius mėnulyje. Šiandien, vos vienas kitas kanadiečių astronauto Chriso Hadfieldo mokomųjų klipų apie dantų valymąsi ir sumuštinių gaminimą tarptautinėje kosminėje stotyje viršija 500 tūkstančių „Youtube’o“ peržiūrų. Tad ar gali būti taip, kad misija į Marsą be bilieto atgal 2023-iaisiais vėl prikaustys prie ekranų visą planetą, tapdama didžiausiu realybės šou žmonijos istorijoje?
Jau šį penktadienį menų fabrike „Loftas“ pakils ilgai laukta skandinaviškos muzikos banga, kartu su ja startuos naujas ir modernus renginių ciklas „Norden Wave“. Ta proga vieni iš rytdienos vakarėlio svečių švedai „Silverarken“ asmeniškai kviečia visus susipažinti su jais ir jų šalies tradicine virtuve Vilniaus bare „Marsas“.
Kažkas (niekas nepamena, kas) yra teisingai pastebėjęs: nekilnojamojo turto rinkoje svarbūs tik trys dalykai – vietovė, vietovė ir dar kartą vietovė. Panašu, kad taip. Ankštas kaip kišenė kambarėlis, pilnas šmirinėjančių tarakonų, per mėnesį atsieina 36 tūkst. JAV dolerių, nes jis – Manhatano Vest Viladže, Niujorko širdyje. Tiesa, dar ankštesnis mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apytikriai 200 mln. „žalių“. O kur dar transportavimo išlaidos. Ir, savaime suprantama, maistas.
Užsukus į „Albatrosą“, kurį laiką pasitikdavo ant baro stovintis puikiai pažįstamas lietuviškų vestuvių palydovas šakotis, liaudyje labiau žinomas bankucheno vardu. Ir ne šiaip sau, o papuoštas žybsinčiomis lemputėmis. „Šventinis bankuchenas“, – pagalvoji ir tada supranti, kad čia tikrai jis. Taip atrodė „Šventinio bankucheno“ flajeris. Jei kviečia, reikia nueiti. Gal ir tundra, bet tą vakarą pirmą kartą gyvai mačiau Shidlo, arba Luko Šidlausko (27 m.), atliekamus bajerius (ne pasirodymus su lietuviško regio grupe).
2011 m. kosmosas žmoniją gąsdino, bet kartu ir suteikė naujų žinių. Siūlome susipažinti su svarbiausiais įvykiais kosmose. Tačiau kokie įvykiai buvo patys reikšmingiausi?
Po 11 metų darbo Havajų observatorijoje, „planetų medžiotojai“ atrado labiausiai į Žemę panašią planetą, kurioje gali būti vandens ir egzistuoti gyvybė.
Davidas Nesvorny atliko net 6 tūkst. kompiuterinių simuliacijų, kol išsiaiškino, kad Jupiteris kažkada iš Saulės sistemos „išspyrė” milžinišką planetą.
Pasirodo, Saulės sistema kažkada turėjo ne 4 milžiniškas planetas (Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną), o 5. Paslaptingoji penktoji milžinė per orbitas „šokinėjančio“ Jupiterio buvo išmušta iš Saulės sistemos.
Marsas – planetą, į kurią žmonijos akys nukreiptos jau daugiau nei 150 metų. Joje ieškoma vandens ir gyvybės. Šiame straipsnyje rasite trumpą gyvybės ir vandens Marse paieškų istoriją.