nida
Vakar, šeštadienį, XVIII tarptautinio Thomo Manno festivalio „Šimtmečio vasara“ publika rinkosi į iškilmingą renginio atidarymą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Iki kito sekmadienio keliose kurorto kultūros erdvėse vyks festivalio koncertai, susitikimai, parodos ir kino vakarai.
Šiuo metu atostogaujantis Vilniaus naktinis klubas „Opium“ prieš pat rudens sezono pradžią kviečia kartu vykti į Nidą. Jau trečiadienį, rugpjūčio 14-ąją prie šiaurinės gelbėtojų stoties esančiame paplūdimio bare „Švyturys Beach Bar“ prasidės neįpareigojančiai kurortinis klubo renginys „Opium ant bangos“.
Vykstant XV tarptautiniam Thomo Manno festivaliui, Neringos istorijos muziejuje pirmadienį atidaryta Nidos dailininkų kolonijos darbų paroda „Tarp dangaus ir jūros. Kelionė laike ir erdvėje: Vokietija – Kuršių nerija – Kaunas – Nida“, kurioje eksponuojami paveikslai iš nuolat gausinamos uostamiesčio viešosios įstaigos Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kolekcijos.
Neringos gyventojai ir svečiai turi galimybę pamatyti dalį parodos „Tarp dangaus ir jūros“, kuri pavasarį Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pristatė XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės Kuršių nerijos meninį paveldą, eksponatų. Vokiečių tapytojų Ernsto Bischoffo-Culmo, Alfredo Teichmanno ir kt. paveikslus papildo lietuvių Gerardo Bagdonavičiaus ir Jono Buračo darbai iš Neringos istorijos muziejaus bei Juodkrantės „Vėtrungių“ galerijos kolekcijų.
M. Žilinsko dailės galerijoje vienu metu buvo pristatyta daugiau kaip 120 dailės kūrinių bei tautodailės dirbinių, per 80 atvirukų, fotografijų ir kt. Tai – ligi šiol didžiausia Lietuvoje paroda, skirta Kuršių nerijos meno temai. Kurorte sąlygų tokiems didelėms rinkiniams eksponuoti kol kas nėra. Tikimasi, kad suaktyvėjęs dėmesys turtingam šio šalies kampelio dailės paveldui paskatins diskusijas apie naujos kultūrinės erdvės poreikį.
Anot VšĮ „Nidden“ atstovo Aleksandro Popovo, šiemet draugija įsigijo 150 Nidos kolonijos dailininkų darbų, bendras kolekcijos paveikslų skaičius jau perkopė 900. Paveikslai daugiausia perkami Vokietijos dailės kūrinių aukcionuose. „Anksčiau ar vėliau Neringoje turi atsirasti Nidos dailininkų kolonijos galerija, – įsitikinęs A. Popovas. – Susipažinus su kolonijos istorija atrodo, kad niekur pasaulyje – nebent Paryžiuje – nėra buvę tokios didelės dailininkų koncentracijos.“
Keletą metų klaipėdiečių įgyvendinama iniciatyva – susigrąžinti Nidos dailininkų kolonijos darbus į Lietuvą – sulaukė dailėtyros profesionalų dėmesio: Kaune surengtos ir šiuo metu fragmentiškai Nidoje pristatomos parodos kuratorė yra M. Žilinsko dailės galerijos M. Žilinsko dailės sektoriaus vadovė menotyrininkė Irmantė Šarakauskienė. Iki šiol Nidos kolonijos tema Lietuvos dailės tyrinėtojų praktiškai nebuvo paliesta.
Rašytojo Th. Manno memorialinio muziejaus Nidoje direktorės Vitalijos Jonušienės pastebėjimu, „Nidden“ ėmėsi nuosekliai ir entuziastingai įgyvendinti vieną iš uždavinių, akcentuotą prieš daugelį metų sumanius Th. Manno festivalį – prikelti iš užmaršties Nidos dailininkų koloniją. Su savo sukauptų paveikslų paroda draugija festivalyje dalyvauja jau trečiąkart.
Nidos dailininkų kolonija kaip meno reiškinys žinoma nuo XIX a. vidurio: tuomet šį Rytų Prūsijos kampelį atrado Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojai ir studentai. Ilgainiui Kuršių nerija tapo pamėgta tapytojų kūrybinių išvykų vieta. Ankstyvąjį kolonijos gyvavimo laikotarpį sutrikdė Pirmasis pasaulinis karas. Jam pasibaigus dailininkai vėl pradėjo lankytis Neringoje. Po Antrojo pasaulinio karo nusileidus „geležinei uždangai“, Nida užsienio dailininkams tapo nebeprieinama. Specialistų skaičiavimais, kolonijos gyvavimo laikotarpiu unikaliame gamtos kampelyje yra kūrę per 300 Vokietijos, Lietuvos bei kitų šalių menininkų.
XV Thomo Manno festivalio informacija
Festivalio organizatorių nuotraukos
Kitą šeštadienį, liepos 9-ąją, Nidoje prasideda renginys, tapęs neatsiejama Neringos kultūrinės vasaros dalimi – XV tarptautinis Thomo Manno menų festivalis visą savaitę kvies publiką į turiningus muzikos, žodžio, dailės bei kino programų renginius, kuriuos šiemet jungia „Gimtosios Europos“ tema.
Naują trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio literatūros premijai ir jos laureatams, pradedanti intelektualiosios kultūros šventė šiemet gvildens vieno iš jų – rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo, kurio knygos „Gimtoji Europa“ pavadinimas ir yra šių metų festivalio epigrafas, idėjas. Dėmesio centre – daugiakultūrė ir daugiatautė Europa: kokia ją matome šiandien, koks kūrėjo vaidmuo šioje erdvėje, pasižyminčioje vienybe, demokratija ir unikalia kultūrine įvairove?
Žodžio programoje – naujos knygos ir aktualios temos
Festivalio žodžio programoje dalyvaus svečiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Savo naujausią leidinį „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“ pristatys vokiečių publicistas bei kultūros istorikas Uwe Rada. Meistriškai suderinęs kelionių apybraižą, politinę analizę, istorinį tyrimą bei literatūrinį portretą, autorius knygoje gvildena už „geležinės uždangos“ likusio ir nepelnytai Vakarų pamiršto regiono istorijos vingius, nepamiršdamas karalienės Luizės ir Napoleono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Memelando, paskutiniosios Europos girios ir Kuršių nerijos grožio.
Apie rašytojo balsui šių dienų Europos kontekste tenkančią reikšmę kalbės vienas žinomiausių Lenkijos ir Europos intelektualų Adamas Zagajewskis – poetas ir eseistas, daugelio prestižinių literatūros apdovanojimų laureatas, pernai nominuotas ir Nobelio literatūros premijai. Susitikime su bažnyčios istorike ir baroko žinove, mokslų daktare Irena Vaišvilaite bus diskutuojama tema „Apie viltį“. Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis savo kūrybos vakare Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką atliks kartu su garsiuoju Lietuvos saksofonininku Petru Vyšniausku.
Liepos 16 diena, kurią Th. Mannas su šeima 1930-aisiais pirmąsyk atvyko į savo vasarnamį Nidoje, šiandien žinomą kaip jo memorialinis muziejus, tradiciškai bus skirta rašytojui: daug metų vokiečių kalbos ir kultūros propagavimui Goethe‘s instituto padaliniuose visame pasaulyje paskyręs germanistas, o šiandien – laisvas autorius, dėstytojas bei parodų kuratorius Dieter Strauss pristatys knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje.
Garsių muzikos šedevrų kolekcija
Festivalio muzikos programą, kaip ir kasmet, sudarys aštuoni koncertai. Jie pagerbs šių metų jubiliatus, amžininkus kompozitorius Gustavą Mahlerį bei M. K. Čiurlionį, atskleis austrų kompozitoriaus Antono Brucknerio chorinės bei kamerinės muzikos grožį.
Atidarymo renginį, pianisto Daumanto Kirilausko fortepijoninės muzikos rečitalį, įprasmins premjera ir debiutas. Čia pirmąkart skambės festivalio užsakymu kompozitoriaus Osvaldo Balakausko sukurti „Čiurlionio metai“ fortepijonui ir styginių orkestrui. Drauge su D. Kirilausku kūrinį atliks šiame renginyje debiutuojantis Klaipėdos kamerinis orkestras. Laukia ir daugiau tarptautinių pasirodymų: pavyzdžiui, savo krašto kompozitorių muziką kartu su lietuvių fortepijoninio trio „Kaskados“ nariais atliks pirmą kartą festivalyje viešėsiantis austrų smuikininkas Gernotas Winischhoferis.
Šiemetinėje muzikinėje programoje skambės daugybė garsių šedevrų: gerų bičiulių Johanneso Brahmso ir Antonino Dvořáko kameriniai ansambliai, Johanno Sebastiano Bacho kantata. Duoklę lietuviškai muzikai atiduos monografinis koncertas, skirtas kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) paveldui pristatyti: bus atlikta retokai koncertuose skambanti kamerinė instrumentinė ir vokalinė jo kūryba, kompozicijos chorui. Publikos laukia susitikimai ne tik su festivalio debiutantais, bet ir su jau pažįstamais šio renginio veidais: kameriniu choru „Aidija“, Kauno styginių kvartetu, dainininkėmis Sigute Stonyte, Asta Krikščiūnaite, pianistais Jurgiu Karnavičiumi, Audrone Kisieliūte.
Malonumai kino ir dailės mėgėjams
Kaip ir kasmet, festivalio svečiai kviečiami apsilankyti populiariose kino naktyse. Programoje – tarptautinio pripažinimo sulaukusios vokiečio Wim Wenders juostos, Lietuvos jaunųjų režisierių kūrybos pristatymas, režisieriaus Vytauto Damaševičiaus filmas, skirtas Czesławui Miłoszui, bei Kristijono Vildžiūno juosta „Kai apkabinsiu tave“, įvertinta aštuoniose Lietuvos kino ir televizijos kino „Sidabrinės gervės“ nominacijose. Žadama ir staigmenų.
Th. Manno festivalis nepamiršta ir dailės mėgėjų. Jau keliskart renginio metu gėrėjęsi Nidos menininkų kolonijos darbais iš privačios klaipėdiečio Aleksandro Popovo kolekcijos, šiuosyk Neringos istorijos muziejuje jie galės apsilankyti XIX a. pab.– XX a. pr. Rytų Prūsijoje, Nidoje sukurtų darbų, istorijos verpetuose iškeliavusių į Vokietiją ir vėl sugrįžusių į Lietuvą, parodoje, kurią rengia VšĮ „Nidden“ ir Mykolo Žilinsko dailės galerija. Tradicinė festivalio paroda V. ir K. Mizgirių galerijoje šiais metais skiriama menininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybai.
Įprastas festivalio erdves: Th. Manno memorialinį muziejų, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, Neringos istorijos muziejų, V. ir K. Mizgirių menininkų namus, Urbo kalną, kur rengiamos kino naktys – šiemet papildys ir nauja pajūrio kultūros oazė, Nidos meno kolonija. Paskutinę festivalio dieną, liepos 17-ąją, šie modernaus meno namai pakvies į videoperformansų bei turiningų pokalbių vakarą.
Praėjusį savaitgalį Nidoje vykusiame antrajame iš trijų Lietuvos 2011 metų jėgos aitvarų žiemos čempionato – „Snow Kite Grand Prix 2011“ etape naująją rungtį – kliūčių ruožą atliekant laisvojo stiliaus elementus (angl. Jibbing) – laimėjo jauniausias varžybų dalyvis, 14-metis kaunietis Domantas Jusionis, aplenkdamas šio sporto šakos asus – 38 metų neringiškį Artūrą Gudauską (2 vieta) ir 39 m. vilnietį Artūrą Morauską (3 vieta).
Jau daugiau kaip dešimt metų vykstantis tarptautinis džiazo festivalis „Nida jazz maratonas“ šiemet pirmą kartą pakvies į žiemos sesiją. Šį savaitgalį, vasario 25 ir 26 dienomis, Nidos prieplaukoje susirinks ištikimiausi šios muzikos gerbėjai bei muzikantai.
Užsižiopsoję į kamieną išrietusią pajūrio pušį, pastebime šalia važiuojančią, pilną besišypsančių veidų, transporto priemonę… Nustembame sužinoję, jog tai elektromobilis. Gan naujas ir dar daugeliui neatrastas ekologiškas transportas. Apie išgirstas įdomybes skubame pasidalinti su jumis…