odontologija
Dantų šepetėlių margumynas parduotuvėse ne vienam sukelia galvos skausmą – kaip išsirinkti tinkamiausią? Neretai žmonės susivilioja ne burnos higienai svarbiais šepetėlio parametrais, o spalvomis, dizainu ar tiesiog kaina. Blogai pasirinktas dantų šepetėlis gali būti ne tik nepatogus – dėl to nenorėsite valytis dantų tiek laiko, kiek būtina, bet ir pažeisti dantenas ar burnos gleivinę, palikti nenuvalytas dantų apnašas.
Įprasta manyti, kad taisyti dantis bijo tik vaikai, o suaugusieji tarsi neturi teisės to prisipažinti. Apie tai užsiminus, aplinkiniai skuba raminti: „suimk save į rankas“, „nėra čia ko bijoti“, „baimė egzistuoja tik tavo galvoje“ ir panašiai. Tačiau žmogaus, kurio skausmo slenkstis yra išties žemas arba tiesiog bijančiam dantų taisymo be jokios paaiškinamos priežasties – tokie raminimai neguodžia, kaip ir neguostų to, kuris, pavyzdžiui, bijo aukščio. Gydytoja odontologė sako, kad bent pusė pas ją apsilankančių pacientų jaučia šią baimę, o maždaug vienas iš dešimties – net panišką.
Plati ir graži šypsena – tarsi vizitinė kortelė. Deja, dažnas lietuvis šypsena susirūpina ir į specialistus kreipiasi tik atsiradus skausmui ar blogam burnos kvapui, o odontologus vis dar sieja su baime ir nemaloniais pojūčiais.
Atėjus pavasariui vis daugiau žmonių plūsta į treniruoklių sales ir renkasi aktyvų sportą, kiti savo laisvalaikį leidžia gryname ore ir čiumpa dviračius ar riedučius. Aktyvių užsiėmimų metu padidėja traumų rizika, tuo pačiu padaugėja atvejų, kuomet net ir nedidelės traumos metu žmogus išsimuša dantį. Tokioje situacijoje dažniausiai prarandami geriausiai matomi – priekiniai dantys. Burnos chirurgai tvirtina, kad šiuolaikinė odontologija leidžia atkurti išmuštą dantį taip, jog atstatytasis nesiskirtų nuo senojo.
Tūkstančius metų įvairios civilizacijos bandė išspręsti prarastų dantų problemą bandydami „implantuoti“ įvairius svetimkūnius į žandikaulį. Archeologai kasinėjimų metu atrado majų žandikaulių, datuojamų 600 metų prieš Kristų, kuriuose buvo įstatyti jūros kriauklių ar tašytų akmenukų. Neįtikėtina, bet kai kuriais atvejais šie ankstyvieji implantai buvo suaugę su kaulu.
Kalėdos, Naujieji metai – tai laikas, kurio metu ypač mėgaujamės maistu. Ar tai būtų 12-ka patiekalų nuklotas Kūčių stalas, ar Kalėdinė antis, ruošiama pagal senąjį šeimos receptą – tai bene vienintelis periodas metuose, kai galime prisiragauti tokios gausios skonių įvairovės. Tiesa, dalis mūsų mėgiamų maisto gaminių ar gėrimų, intensyviai vartojamų per šį laiką, gali padėti arba pakenkti mūsų dantų sveikatai.
Netaisyklingas sąkandis ir susigrūdę dantys nėra tik estetinė problema. Bloga dantų padėtis sukelia nepatogumus kramtant ir kalbant, dantys greitai dėvisi, susigrūdusius dantis sunku išvalyti. Neretais atvejais blogas sąkandis gali pažeisti žandikaulio sąnarius ir taip sukelti periodiškai besikartojantį galvos skausmą.
Gera burnos higiena – sveikų ir blizgančių dantų pagrindas. Tačiau ne visi dantis prižiūrime tinkamai, tad vėliau turime kentėti pasėkmes. Ėduonis, akmenys, periodontitas, skylutės – visos šios ligos kyla dėl prastai valomų dantų. Ilgainiui gali išsivystyti ir vidaus organų ligos.
Ar kada nors teko pajusti staigų ir aštrų skausmą valgant ledus arba geriant karštą arbatą? O gal tai buvo nemalonus jausmas, primenantis šalto vėjo gūsį burnoje? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų jautrumas vargina apie 90 proc. žmonių. Dantų jautrumo priežastys gali būti įvairios – pavyzdžiui, vidaus organų ligos, uždegiminiai procesai burnoje, dėl stipraus fizinio arba cheminio poveikio atsiradę emalio pažeidimai. Vis dėlto, dažniausiai dantų jautrumo priežastys būna susijusios su netinkamais burnos higienos ir mitybos įpročiais.
Kiekvienas žino, kad būtina dantis valyti bent du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą ir burnos skalavimo skystį – veikdamos kartu, šios priemonės padeda sumažinti nepageidaujamų bakterijų kiekį burnoje. Dar vienas burnos higienai ir dantų būklei svarbus veiksnys, apie kurį kalbama rečiau, yra maisto produktai.