prekybos centrai
Didžiuliai prekybos centrai, pasirodo, gausūs ne tik spalvingo asotimento, bet ir ne ką mažiau spalvingų asmenybių. Juk ir didžiausiems keistuoliams kartas nuo karto prireikia apsipirkti, o tuomet atsiranda gudruolių, kuriuos jie įamžina savo telefonais. Ir ne tik įamžina, bet ir pasidalina šiais užfiksuotais įspūdžiais internete. Taigi, šiandien pristatome gausią nuotraukų galeriją, kurioje – keisti ir juokingi žmonės, sutikti prekybos centruose.
Vidutinis amerikietis per dieną prekybos centre praleidžia 23 minutes. Lietuvoje situacija panaši. O kas būtų, jei prekybos centre praleistum visas 24 paros valandas? Du jauni kino kūrėjai – Rūta Bučiūnaitė (šiemet baigė kino meno studijas Londono Queen Mary universitete) ir Vytautas Tinteris (rudenį pradės studijuoti Baltijos kino ir medijų mokykloje Taline) – išbandė tai savo kailiais.
Prekybos centruose spąstai paspęsti visur – nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki kasos. Rinkodarininkai nesnaudžia: remdamiesi pirkėjų įpročių analize, jie atakuoja mūsų protų „antivirusinę“, kad nenustotume pirkti.
Dažnas atvejis: po darbo užsukame nusipirkti pieno, o grįžtame nešini kibiru ledų, gardžiai kvepiančiomis bandelėmis ir blizgančiu skaitalu. Kokiais gi būdais prekybos centrai priverčia mus ištuštinti pinigines?
Prekių vežimėlis
Atrodytų, jis sukurtas pirkėjų patogumui, tačiau iš tiesų padeda tik sukrauti ir pravežti pro kasą įvairias nereikalingas smulkmenas.
Žinoma, vežimėlio išradėjas Silvanas Goldmanas, parduotuvių tinklo savininkas iš Oklahomos, piktų ketinimų neturėjo kaip įmanydamas stengėsi, kad jo pirkėjams būtų patogu. Po Didžiosios depresijos amerikiečiai ėmė leisti daugiau pinigų, tad prie kasos priartėdavo glėbiu prekių. 1938 m. S. Goldmanui atėjo į galvą pritaisyti ratukus pirkinių krepšeliams. Drauge su parduotuvės dailide Fredu Jangu prekybininkas šį išradimą tobulino ištisus metus, kol vieną dieną pristatė parduotuvėje. Nepaisant to, kad kitos Amerikos parduotuvės taip pat troško padidinti apyvartas, vežimėliai plačiajam naudojimui buvo pritaikyti tik po dešimtmečio.
Evoliucionavę, jie tarnauja mums ir šiandien, tačiau, padėję ranką ant širdies, negalite sakyti, kad jie patogūs, užtat abi rankos laisvos krauti niekučius nuo lentynų.
Parduotuvės išplanavimas
Taigi, jūs atėjote pieno. Būkite tikri, kad pieno produktai nugrūsti į parduotuvės galą, o kad juos pasiektumėte, teks įveikti masinančių kliūčių ruožą. Prekybos centruose sukuriama iliuzija, kad judate link išsvajotojo pieno jūsų pasirinktu maršrutu, tačiau iš tiesų jis iš anksto suplanuotas.
Didžioji dalis parduotuvių organizuota taip, kad pirkėjai judėtų iš dešinės į kairę. Rinkodarininkai naudojasi tuo, kad esame įpratę eidami ar vairuodami laikytis dešinės. Taigi dešinėje išdėliotos prekės turi daugiau šansų atsidurti mūsų vežimėliuose.
Skyriai, esantys arčiau įėjimo, nepaisant asortimento, yra itin pelningi. Kas pasitinka jus prekybos centre? Gėlės, žurnalai, išpardavimai – prekės, kurių jums nereikia, bet, matydami tuščią vežimą ir dar būdami pakilios nuotaikos, neatsispiriate pagundai.
Beje, gėlės, o taip pat ir šviežia duona bei bandelės tyčia atsiduria prie parduotuvių įėjimo: malonus kvapas skatina impulsyviai krauti į krepšį spurgas ar hiacintus.
Dar vienas būdas priversti jus pirkti – sukeisti skyrius vietomis. Taigi, jūs vėl einate pieno, tačiau ten, kur įprastai rikiuodavosi pakeliai, dabar stovi šampūnai. Susirūpinę, jūs vis dėlto pagriebiate šampūną – namie juk beveik baigėsi.
Perkamiausios ir toli gražu ne pačios pigiausios prekės (tiksliau sakant, tos, kurių siekiama parduoti daugiausia) lentynose išdėliotos akių lygyje ar kiek žemiau, o štai pigios – apačioje. Akivaizdu, kad gražios pakuotės garsiais pavadinimais neliks nepastebėtos.
Rinkodarininkai vaikų taip pat nepamiršo: jų akių lygyje – visas skanėstų asortimentas. Juk įsikibusios sausainių pakelį atžalos „noriu“ veikia geriau nei bet kokia reklama.
Net jei praėjote visą parduotuvę nenukrypę nuo pirkinių sąrašo, prie kasos jūsų laukia išbandymas: čia apdairiai išdėlioti saldumynai, kramtomosios gumos bei žurnalai. Toli gražu ne kiekvienam eilėje pavyksta atsispirti nebūtinos prekės pagundai.
Net jei nesergate klaustrofobija, vis vien turėjote pastebėti, kad apsiperkant mažose parduotuvėse nuotaika ne tokia pakili. Išvyka į didelį prekybos centrą – it šventė: praleidi pusę dienos, pasipuoši, gal pažįstamą sutiksi… Perpildytose parduotuvėse žmonės agresyvesni, stengiasi kuo greičiau supirkti reikiamus produktus. O kur dar eilės prie kasų? Didelės prekyvietės ir šįkart išvilioja daugiau pinigų.
Muzikinis fonas
Smagios melodijos prekybos centre skirtos visai ne nuotaikai pakelti – būdami bjaurios nuotaikos išleisite daugiau. Tiesa ta, kad muzika turi stulbinamą poveikį piniginei: rinkodarininkų tyrimų duomenimis, rami foninė muzika priverčia apsipirkinėti neskubant ir, žinoma, išleisti daugiau. O štai energingi ritmai skatina paspartinti žingsnį. Akivaizdu, kad parduotuvėms reikalingi apsnūdę pirkėjai, kurie pastebėtų kiekvieną akcijos ženklą. Beje, apie akcijas…
Išpardavimai
Ne naujiena, kad akcijos – būdas praretinti dėžes sandėliuose ar atsikratyti besibaigiančio galiojimo prekių. Tačiau už išpardavimų slypi dar šis tas: tai būdas nuolaidomis būtiniausioms prekėms privilioti jus į parduotuvę, kur nenorom paliksite šiek tiek pinigų kitiems pirkiniams ‒ be nuolaidų.
Liūdna pripažinti, bet šią taisyklę prekybos centrai taiko ir lojalumo kortelės turėtojams: atrodytų, tai padeda ženkliai sutaupyti, bet pagrindinė tokių kortelių paskirtis – priversti jus kaskart grįžti į tą patį parduotuvių tinklą. Tad visi sukaupti kortelėje bonusai – lašas jūroje palyginus su tuo, kiek atseikėjate „gimtajai“ parduotuvei kas savaitę.
Jei jaučiatės apgauti, nemeskite į šiukšlių dėžę lojalumo kortelių ir nepulkite auginti pomidorų ant palangės. Laikas.lt pataria, kaip apsipirkinėti protingai:
1. Sudarykite sąrašą.
Jei grįžę nuolat skundžiatės, kad išleidote trečdalį algos, bet nieko gero nenusipirkote, pradėkite nuo prekių sąrašo. Jis padės nenukrypti nuo kurso, be to, nieko nepamiršite.
2. Sudarykite valgiaraštį.
Susiplanavę savaitės ar bent kelių dienų valgiaraštį sudarysite tikslesnį produktų sąrašą, be to, neteks kasdien keliauti į parduotuvę.
3. Į parduotuvę – kartą per savaitę.
Sumažinę apsilankymų prekybos centre skaičių išvengsite spontaniškų pirkinių ir rinkodarininkų pinklių. Pagaliau, tokiu atveju pirkinių sąrašą pildysite visą savaitę, tad nieko nepamiršite ir nekils pagundos paskutinę minutę įrašyti ką nors draustino.
4. Nustatykite, kiek išleisite.
Sudarę sąrašą nesunkiai apskaičiuosite apytikslę sumą, kurią skirsite pirkiniams. Norint jos neviršyti teks atsispirti nereikalingoms smulkmenoms.
5. Sotus pirkėjas – protingas.
Alkio jausmas, pakurstomas gardžių aromatų, verčia pirkti daugiau nei iš tiesų pajėgtume suvalgyti. Prekių vežimėlyje dažniausiai atsiduria pusfabrikačiai ar greito maisto produktai – kirtis ne tik piniginei, bet ir sveikatai.
6. Atkreipkite dėmesį į svorį.
Taip pat į tūrį ar bet kokį kitą mato vienetą. Pakuotės būna apgaulingos, laimei, prekybininkai privalo nurodyti ne tik konkretaus produkto, bet ir jo kilogramo ar litro kainą – renkantis derėtų lyginti būtent jas.
7. Parduotuvė – ne antidepresantas.
Pirkinių terapija – prasčiausias būdas išleisti pinigus. Slogios nuotaikos vertiname ne praktinę prekės pusę, bet remdamiesi „šį kartą galiu sau leisti“ arba „aš gi to nusipelniau“. Deja, vėliau tokie daiktai dažnai sukelia tik graužatį.
Ina Karablikova
Ar statydami automobilį kaskart pasirūpinate, kad liktų pakankamai vietos įlipti (išlipti) greta automobilį pasistačiusiai nėščiai vairuotojai? Veikiausiai, ne. O tuo tarpu daugybė vairuojančių besilaukiančių moterų patiria keblumų ir žeminančių situacijų, kai sausakimšose aikštelėse tiesiog netelpa įlipti (išlipti) į savo automobilį, arba joms tenka nešti sunkius krepšius į tolimiausią judrios prekybos centro aikštelės kraštą.
Lietuvoje automobilių aikštelėse nėra specialių vietų, rezervuotų nėščiosioms vairuotojoms ir joks teisės aktas nenustato pareigos įrengti nėščiųjų automobiliams statyti skirtas vietas prie viešųjų pastatų: sveikatos priežiūros įstaigų, „Sodros” teritorinių skyrių, prekybos ir pramogų centrų bei kt. Kai kuriose užsienio šalyse didžiųjų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse dalis vietų yra pažymėtos specialiais ženklais, kitose „pagal nutylėjimą” nėščiosioms ir su mažamečiais vaikais atvažiavusiems tėvams leidžiama pasistatyti automobilius neįgaliesiems skirtose vietose.
„Mano žiniomis, iniciatyvų įrengti nėščiųjų automobiliams skirtas statymo vietas Lietuvoje buvo ne viena įvairių institucijų lygmenyje, tačiau konkrečių realių sprendimų šiuo klausimu taip ir nebuvo priimta. Užpernai Susisiekimo ministerijoje sudaryta darbo grupė buvo linkusi nėščiųjų automobilių statymo problemas atiduoti į pilietinių iniciatyvų arba verslininkų rankas – patiems susikurti rekomendacinio pobūdžio ženklą, įsirengti vietas aikštelėse. Manau, kad negalima to užkrauti verslui – turi būti ir valstybės pozicija, jei deklaruojame, kad siekiame kurti motinystei ir šeimai palankią aplinką, gerinti ir pritaikyti infrastruktūrą”, – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.
Parlamentarė A. Zuokienė pasiūlė keisti 1241 ATPK straipsnį ir sudaryti galimybę neįgaliesiems skirtose vietose leisti statyti automobilius ir kitiems asmenims, kuriems gali būti sunkiau įlipti ir išlipti iš automobilio, judėti bei saugiai jaustis – tai yra kūdikių besilaukiančioms moterims. Nei vienų, nei kitų interesai nebus pažeisti, nes pernai pasikeitė skiriamojo ženklo „Neįgalusis” naudojimo tvarka, ir neįgaliųjų, galinčių naudotis minėtomis vietomis, skaičius stipriai sumažėjo. Įrengtų stovėjimo vietų kiekis liko toks pats, tad leidus šiose atsilaisvinusiose vietose tranporto priemones statyti nėščiosioms, nenuskriaustume neįgaliųjų, o laimėtų visi: tiek būsimos mamos, tiek valstybė, kuriai neprireiks papildomų biudžeto lėšų atskirų vietų nėščiųjų automobiliams statyti įrengimui.
Neprireiktų ir specialių kurios nors institucijos išduodamų pažymėjimų ar lipdukų, nes įrodantis dokumentas, jog transporto priemonės vairuotoja yra nėščioji, galėtų būti sveikatos priežiūros įstaigos kiekvienai būsimai mamai išduodama nėščiosios kortelė (forma Nr. 113/a). Pakaktų, kad minėtąją kortelę nėščiosios turėtų su savimi ir reikalui esant policijos pareigūnui ją pateiktų.
Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš parduotuvių 2010 metais Europos prekybininkams kainavo 29,3 mlrd. eurų arba 3 mlrd. eurų mažiau negu praėjusiais metais; Baltijos šalių – 177mln. eurų, t. y. 29 mln. eurų mažiau nei 2009 metais. Tokius skaičius šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatė kompleksines sistemas prekybai teikianti įmonė „New Vision Baltija“. Šis tyrimas atliekamas pasauliniu mastu, Europai jis pristatomas dešimtąjį, Lietuvoje – septintąjį kartą.
Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė pirmą kartą tyrime dalyvaujantys Rusijos prekybininkai – nuostoliai čia siekė 1,61% bendros apyvartos. Antroje vietoje liko Turkija (1,52%), trečiąja vieta dalinasi Čekijos Respublika ir Baltijos šalys (po 1,40%). Mažiausi prekybos nuostoliai šiemet kaip ir pernai buvo Austrijoje (0,97%). 2010 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1,29% bendros apyvartos ir sumažėjo – 4,4 lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai sumažėjo -2,8% bendros apyvartos.
Pasak UAB „New Vision Baltija“ prekybos departamento direktoriaus Vaido Bielinio, investicijos į apsaugą ėmė rodyti vaisius „Ekonomikos nuosmukio sąlygomis išaugo vagysčių ir nusikaltimų skaičius, todėl prekybininkų susidomėjimas prekių apsauga stipriai padidėjo. Džiugu, kad Baltijos šalims pavyko sumažinti nuostolius. Manau, kiekvienam prekybininkui svarbu matyti, kuomet investicijos sugrįžta. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad 28% pažeidžiamiausių produktų grupių dar nėra apsaugotos, tad erdvės ir sričių, kur galima panaudoti įvairias, pažangias apsaugos sistemas dar tikrai yra“, – teigia Vaidas Bielinis.
Daugiausiai Baltijos šalyse pavogė nesąžiningi pirkėjai – 43%, darbuotojai – 34% ir tiekėjai – 9%, o 14% nuostolių priskiriama administracinėms klaidoms. Europoje vidutinė darbuotojo pavagiama prekių vertė buvo 1760 eurai, pirkėjo – 114 eurai.
Nuostolių prevencijai Europoje išleidžiama 0,32% pardavimų vertės (8,4 mlrd. Eurų). Palyginus su praėjusiais metais, investicijos apsaugai išaugo 18,3%, 2009 metais jos siekė 7,1 mlrd. Eurų. Prekybininkai investuoja į: darbuotojų apmokymus, nuostolių prevencijos informacines technologijas, naujas video apsaugos sistemas, daugkartinių elektroninių prekių apsaugos sistemų naudojimą ir kt. Elektroninių prekių apsauga išlieka pačiu populiariausiu apsaugos metodu.
Europoje tarp vagišių lyderiavo mažos ir nebrangios prekės: elektros prietaisai, kosmetika, įprastas ir specializuotas maistas, alkoholis, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai.
Pasauliniame tyrime dalyvavo 1103 prekybos tinklai, iš 42 šalių. Europoje apklausta 571, o Baltijos šalyse – 13 prekybos tinklų atstovų, t.y. 792 parduotuvės. Tyrimą atliko „Centre for Retail Research“ (Jungtinė Karalystė), vadovaujant prof. Joshua Bamfield.