prevencine programa
Sausio 26d., trečiadienį, 18 val. nuo Baltojo tilto Vilniuje į dangų pakils 300 balionų su bengališkomis ugnelėmis. Ši socialinė akcija, pavadinta „Apsaugok savo svajones“, skiriama prevencijos prieš gimdos kaklelio vėžį (GKV) savaitei, kuri jau penktą kartą minima Europoje. Taip siekiama atkreipti Lietuvos moterų dėmesį į šią grėsmingą ligą ir paraginti laiku pasitikrinti sveikatą.
Akcijos, kurią organizuoja viešoji įstaiga „Mes prieš gimdos kalelio vėžį“, metu planuojamų paleisti balionų skaičius – trys šimtai – yra neatsitiktinis. Būtent tiek moterų per metus pasiglemžia ši klastinga liga mūsų šalyje, ir visų jų svajonėms nebūna lemta išsipildyti. Per savaitę Lietuvoje nuo GKV miršta penkios moterys, nors pasak specialistų – tai visiškai beprasmiškos netektys, kurioms galima lengvai užkirsti kelią.
„Gimdos kaklelio vėžio prevencija yra pati efektyviausia ir pigiausia iš visų onkologinių susirgimų, todėl paradoksalu, o kartu ir skaudu, jog dėl šios ligos kasmet vis dar prarandame tiek daug moterų. Manau, kad būtina kalbėti apie šią problemą, kurią nesunkiai galima spręsti daug efektyviau ir veiksmingiau. O ant Baltojo tilto įvyksianti akcija yra puikus būdas atkreipti moterų ir merginų dėmesį į šią opų klausimą“, – teigia Dr. Daiva Vaitkienė, Lietuvos ginekologų-akušerių draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė, Onkoginekologijos sektoriaus vadovė.
Pasak docentės, Lietuvoje jau šeštus metus vykdoma Valstybės finansuojama patikros programa, kuri davė akivaizdžių rezultatų. Žiniasklaidoje nuolat pasirodo informacinės publikacijos apie GKV, moterys vis dažniau profilaktiškai tikrinasi sveikatą ir t. t. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojo kabinte apsilankiusi moteris būna net negirdėjusi apie GKV ir jo prevencijos būdus. Būtent tokių moterų ir merginų dėmesį siekiama atkreipti balionų paleidimo akcija.
Nustatyta, kad kuo labiau šalis yra išsivysčiusi, tuo ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu joje yra mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur jau daugiau nei 30 metų vykdoma GKV patikros programa, fiksuojama mažiausiai susirgimų Europoje: 5 atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis viršija 20, o mažiau išsivysčiusiose Azijos, Afrikos šalyse jis svyruoja tarp 40-60 susirgimų.
Doc. D. Vaitkienės teigimu, svarbiausia GKV priežastis yra lytiniu keliu plintanti infekcija – žmogaus papilomos virusas. Nustačius šio viruso nulemtus pakitimus ikivėžinėje stadijoje, galima visiškai pasveikti, išvengti invazinės onkologinės ligos ir jos sukeltos mirties. Riziką susirgti GKV didina rūkymas, dažna lytinių partnerių kaita, ankstyvas lytinis gyvenimas, dažnas gimdymas (daugiau negu 7 kartus). Jeigu moteris jau yra apsikrėtusi didelės onkologinės rizikos žmogus papilomos virusu ir vartoja hormoninius kontraceptinius preparatus, rizika susirgti GKV taip pat išauga, nes hormoninė kontracepcija mažina savaiminio organizmo apsivalymo nuo viruso tikimybę.
Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės metu vyks ir daugiau renginių, kurių tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią problemą, informuoti moteris apie valstybės teikiamas galimybes išvengti šios ligos ir raginti jomis pasinaudoti. Sausio 26d. Seime vyks konferencija „Lietuva be gimdos kaklelio vėžio”. Konferenciją organizuoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Baltijos imunoprofilaktikos asociacija ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija.
Renginio metu bus skaitomi pranešimai apie gimdos kaklelio vėžio paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, pateikiamos Lietuvos ir pasaulio sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos valdymo strategijos. Taip pat bus diskutuojama apie šeimos gydytojo vaidmenį kovoje su gimdos kaklelio vėžiu ir galimą skiepų nuo šio susirgimo kompensavimo sistemos modelį.
Taip pat VU Bibliotekoje (Universiteto g.3), Komunikacijos kampelyje vyksta paroda, kurioje pateikiama informacija apie šią ligą ir jos prevenciją. Sausio 30 d. „Snaigės žygyje“ slidėmis Vilniuje, Antakalnyje už Saulėtekio troleibusų žiedo, bus dalinama informacinė medžiaga, susijusi su šia problema.
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.