psy trance
Liepos 19–23 d. Valkininkų miške, prie Spenglos ežero, vyks jau septintas tarptautinis muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis „Yaga“.
Visai neseniai „Tundra“ paskelbė apie atsinaujinusį tinklalapį ir gausiai ištįsusį atlikėjų sąrašą, kuriame – visas būrys elektroninės muzikos, vizualinio meno bei dekoravimo meistrų iš įvairių pasaulio kampelių.
O kaip buvo prieš aštuonerius metus, kuomet startavo pirmoji „Tundra“? Ar tuomet irgi buvo pritraukta keli tūkstančiai žmonių, kelioms paroms pasidavusių elektroninės muzikos svaiguliui?
Kalbamės su „Tundros“ atstovu spaudai – Kęstučiu Tkačiuku.
Kaip užgimė „Tundros“ idėja? Ar tuo metu elektroninė muzika Lietuvoje jau turėjo savo nišą?
Iki mūsų starto, 2004-aisiais, Lietuvoje ne tik nebuvo dedikuoto elektroninės muzikos festivalio, bet apskritai čia beveik nevyko tokio tipo renginiai. Tundros idėja gimė keliaujant po Vakarų Europą, kur tokio masto renginiai po atviru dangumi jau turėjo senas tradicijas ir sutraukdavo didžiules minias žmonių.
Kilus „Tundros“ idėjai, elektroninės muzikos scena Lietuvoje buvo beįgyjanti pagreitį, tačiau jos gerbėjų gretas paprastai vienijo vienos nakties renginiai miesto uždarose erdvėse. Tad festivalis mums buvo galimybė suburti juos visus vienoje vietoje bei realizuoti elektroninės muzikos žanrui pašvęsto festivalio idėją kaip alternatyvą tuo metu vykusiems – „Bliuzo naktims“ ir „Mėnuo Juodaragis“.
Pirmoji „Tundra“ 2004 m.
Kokia buvo pirmoji „Tundra“? Kiek lankytojų ji sulaukė?
Pirmąją „Tundrą“ dabar galiu pavadinti kukliu dviejų scenų – Psy trance ir Chill out – renginiu po atviru dangumi. Tie 200 žmonių, kurie tąkart atvažiavo prie Baluošo ežero Molėtų rajone, vieni kitus pažinojo – reklamos apie renginį nebuvo. Jiems veikiausiai patiko vyravusi atmosfera, nes poreikis visą tai pakartoti išliko iki pat kito karto, kol tai išaugo į kasmetinį renginį.
Ar galima teigti, kad „Tundra“ prisidėjo prie psy trance muzikos judėjimo Lietuvoje?
Manau, kad galima. „Tundrą“ daugiausia ir inspiravo psy trance muzika. Iki 2006 m., kuomet pasipildė organizatorių gretos, originali tematika sukosi apie psy trance ir kitokią su ja susijusia, paprastai kiek alternatyvesnę elektroninę muziką. Ji tada paprastai užpildydavo Chill out (2005 m. – IDM) erdvę.
Psy Trance scena
Kokie ryškiausi pokyčiai įvyko per tuos aštuonerius „Tundros”metus?
Festivalis savo veidą keitė iškart keliais „frontais“. Didžiausi pokyčiai įvyko 2006-aisiais, išaugus scenų, o įkandin joms, ir muzikos stilių, atlikėjų bei lankytojų skaičiui.
2009 m. pristatėme dienos programą, kuri iš esmės užpildė iki tol vyravusią tylą scenoms užmigus „dienos miegu“. Per visą tą laiką tapome žinomesni už Lietuvos ribų. Itin pagausėjo įvairių menų dirbtuvių ir nemuzikinių atrakcijų, o išaugusi lankytojų minia savaime įnešė dar daugiau skirtingų spalvų į bendrų pojūčių jūrą. Juk sakoma, kad renginys yra toks, kokį jį aplink save sukuria patys žmonės.
Workshop’ų skaičius „Tundroje“ kasmet auga
Ar apjungus daugiau muzikos stilių ir įkūrus daugiau scenų, festivalis neprarado savo koncepcijos?
Kaip jau minėjau, iki 2006 metų „Tundroje“ karaliavo psy trance ir įvairios alternatyvios elektroninės muzikos apraiškos. Vėliau pasipildėme stipriai išreikšta Drum & bass scena, o vienerius metus gyvavusią stilių mišrainę Electric nuo 2007-ųjų pakeitė iki šiol aiškią liniją išlaikanti Techno scena.
Svarbu pabrėžti, kad per tuos metus stipriai keitėsi ir globalios muzikos tendencijos, kas turėjo įtakos ir mūsų scenose grojusiai muzikai. Vis dėl to, iki pat šių dienų iš esmės išlikome lojalūs savo pasirinktam elektroninės muzikos formatui, tad festivalis tikrai gali pasigirti apibrėžta koncepcija.
Techno scena
Kiek žmonių dirba organizuojant šį festivalį? Ar pavykstą „Tundrą“ padaryti tokią, kokią ją ir norisi matyti?
Kelios dešimtys savanorių, įvairių techninių darbuotojų, dizainerių, vadybininkų ir kitokių sričių atstovų dirba prie renginio nuolat arba prisideda atskiruose organizacinio darbo etapuose.
Žinoma, ne visuomet sekasi įgyvendinti savo vizijas taip, kaip norėtųsi – koją tam pakiša begalė dalykų, kas yra iš esmės normalu tokio masto renginiui. Tačiau festivalį kuriame tokį, kokio patys norime ir koks teikia pasitenkinimą mūsų lankytojui.
Psy Trance scena naktį
Kuris organizacinio darbo etapas pats sunkiausias?
Susitelkti vieningai būsimo renginio strategijai ir ją planingai realizuoti iki stadijos, kuomet iškyla tvirtas pamatas tokios „Tundros“, kokią ją išvysta lankytojų akys.
Ar lengvai sekasi prisikviesti svečius iš užsienio? Kaip jie vertina lietuvišką elektroninės muzikos festivalį?
Neskaitant per pastaruosius metus ženkliai pakilusio ekonominių galimybių barjero, svečiai iš užsienio jau kurį laiką nebėra kliūtis bet kokio stambesnio renginio organizatoriams. Įdomu tai, kad ekonominė krizė padėjo paneigti iki tol sparčiai plitusią nuomonę, jog geriausi atlikėjai būtinai turi atvykti iš Olandijos, Didžios Britanijos ar Vokietijos. Vis dėl to negalime teigti, jog poreikio kviestis atlikėjus iš užsienio nėra, nes kitaip būtų sunku kaskart išlaikyti programą patrauklia lankytojui.
Užsieniečius labiausiai žavi mūsų publikos nuoširdumas. Jau tradicija tapo reiškinys – atėjus laikui sceną perleisti kitam atlikėjui, grojama du ar tris kartus ilgiau nei priklausė.
Kokias užsienio žvaigždes išvysime šiemet?
Šiemet „Tundroje“ pasirodys keletas didžiai nusipelniusių scenos vilkų po psy trance vėliava, tarp jų žinomos įrašų kompanijos „Parvati Records“ įkūrėjas Giuseppe su kolega Jahbo, koncertinių turų metu beveik visą pasaulį apkeliavęs britas Tristan, dvigubą misiją festivalyje planuojantis Tom Cosm iš Naujosios Zelandijos, gyvai grosiantis britas Avalon ir daug kitų. Taip pat su pasididžiavimu pristatysime Drum&bass scenos galingąjį Raiden ir į populiarumo olimpą šiuo metu įkopusį britų duetą „Instra”: Mental, techno legendą Steve Rachmad ir Ricardo Tobar. „Tundra“ šiemet išties gali pasigirti tiek gyvos muzikos pasirodymų, tiek pasaulio kampelių, iš kurių sugužės atlikėjai, gausa.
Kokioje festivalio erdvėje pats jautiesi geriausiai?
Nesu prieraišus vienam konkrečiam muzikos stiliui, be to, laikausi nuomonės, kad norint tinkamai pajusti kuo alsuoja festivalis, buvimo vietą jame reikia nuolat keisti. „Tundra“ – tai renginys, nuo seno garsėjantis tradicija – sutikti daugybę žmonių, kuriuos net elektroninės muzikos gerbėjų tarpe įprasta laikyti atvykėliais iš skirtingų pasaulių. Galimybė migruoti nuo vienos scenos prie kitos ir sutikti vis kitus žmones – tai nuotykis, kuris mane „Tundroje“ žavi labiausiai.
Kaip sekasi ruoštis šių metų „Tundrai“?
Stengiamės protingai derinti darbą su poilsiu, tačiau paskutiniu metu darbo tikrai yra daug, tad kartais norisi tik miego.
Straipsnį „Brangus bilietas? Kainų užkulisius atskleidžia festivalio „Tundra“ rengėjai” skaityti čia.
Parengė Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmenio archyvo
Penkios skirtingos erdvės, virš 100 atlikėjų ir sielos apvalymo ritualai – tai tik dalelė to, ką patirsite atvykę į „Yaga“ festivalį.
Vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis savo programa nustebins net pačius išrankiausius dalyvius. Melomanai galės mėgautis elektronine ir gyvo garso reggae, dub, etno, IDM, ambient, techno bei psy-trance stiliaus muzika.
Dekoracijos, lazerių šou, 3D vaizdo instaliacijos, ausis užburiantys muzikos garsai, fakyrų bei artistų pasirodymai padės atitrūkti nuo kasdieninės rutinos, paskęsti užburiančių ritmų sūkuryje. Švietėjiškoje erdvėje bei organizuojamose dirbtuvėse kiekvienas galės patobulinti savo žinias bei išmokti amatų. Jūsų patogumui ir malonumui atsidarys lauko pirtis, vaikų darželis, rankdarbių prekystaliai bei kino teatras po atviru dangumi. Gyvo alaus ir naminės giros pavėsinė bei sveiko maisto virtuvės lankytojus lepins įvairių pasaulio šalių valgiais ir gėrimais.
Visi keliautojai ir miesto gyventojai, jogai ir vakarėlių liūtai, menininkai ir verslininkai ruoškite kuprines, palapines ir gerą nuotaiką. Atvažiuokite į „Yagą“ ir turėsite ką papasakoti savo anūkams!
„Yaga“ jūsų laukia liepos 21-25 dienomis. Bilietai jau prekyboje, tad paskubėkit įsigyti pigiau (http://www.bilietai.lt/lt/buy/9102#plan)
Terminas „psichodelinis“, dažnai asocijuojantis su Amerikos kultūra, pirmą
kart apsireiškė dviejų britų, psichotropinių medžiagų tyrinėtojų susirašinėjime, 6 deš.
pradžioje.
Psichiatras Humphry Osmond, siekdamas apibūdinti patirtus įspūdžius
laiške anglų rašytojui Aldous Huxley’iui pasiūlė terminą psychedelic, susiejęs du
graikiškus žodžius psyche (siela arba protas) ir delein (pasireikšti, aiškėti) ar delos
(aiškus, akivaizdus). Abu klasikai turbūt neįsivaizdavo koks „sparnuotas” taps jų
sumanytas žodis, nusakantis margaspalvę muzikinę kryptį ir persmelkiantis vos ne visą 7
dešimtmečio kultūrą.
Psichodelika – sąmonės pokyčiai ir be psichotropinių medžiagų
1966–1969 m. psichodelinėje eroje viskas buvo įmanoma ir ši muzika be jokių papildomų priemonių iki šiol gali perkelti mus į pakitusią, nuo kasdienės pilkumos išvaduotą sąmonės būseną.
Psichodelinė muzika užgimė greičiausiai ten, Amerikos kontinento vakarų pakrantėje, vėliau keliaudama rytų pusėn, tuo pat metu atvirai ir jautriai pasitikdama Rytus.
Jau 1965-ais visame pasaulyje pradėjo gausėti jaunų, drąsiai eksperimentuojančių grupių bei atlikėjų, įkvėptų Britanijos bigbito ( big beat ) muzikos ir avangardinės kultūros. Formavosi naujas stilius, pramintas „rūgščiuoju“ roku, pagal tuomet legalų psichoaktyvų preparatą LSD .
Šios „saldžiai-rūgščios“ muzikos adeptai garsų pagalba paskelbė naujus siekius, atradimus, kuriuos visų laikų klausytojas gali intuityviai perimti, jei yra pasiruošęs ir imlus.
Užtenka priimti, tiesiog pasinerti į muzikos tėkmę, be jokių papildomų priemonių. Jei ne savo skambesiu, tai pojūčiu, geriausi psichodelinės muzikos kūriniai galėtų būt artimi klasikinių Indijos ragų ar holistinės muzikos klausymui.
Psichodelinis rokas įtakojo daugelį vėlesnių muzikinių krypčių, kaip kad ambient ar new age.
Tuo pačiu, psichodeliką galime suprasti iš vis ir kaip muzikinio mąstymo ar atlikimo būdą, įmanoma tiek roko muzikoje, elektronikoje, tiek džiaze ar net klasikoje.
Ritualinė šamanų muzika – komunikacijai su dvasiniu pasauliu
Šiandien galime leisti sau vartoti šį terminą plačia, gal labiau filosofine prasme.
Mes suvokiame jį kaip šiuolaikinį, tačiau pats fenomenas nėra toksai, jei pažvelgus, kaip tai buvo suvokiama istorijos bėgyje.
Visos senosios kultūros ir civilizacijos žinojo, patyrė ir užfiksavo potyrius, kurie galėtų būt šiandien mūsų pavadinti kaip psichodeliniai – sielai regimi atsivėrimai. Legendose, mituose, padavimuosee atsispindi, kaip įvairios psichoaktyvios priemonės arba dvasiniai pratimai, o kartais ekstremalūs išbandymai buvo naudojami, kad įgauti magines galias, keltis laike-erdvėje, gauti antgamtiškus atsakymus, ar bendra prasme komunikacijai su aukštesniuoju pasauliu, subtiliaisiais planais ar dieviškąja savastimi.
Tokių pasakojimų gausu Azijos legendose, tolimuosiuose Rytuose, o gal ir lietuviškose pasakose. Kaip archetipinį pavyzdį galima paminėti senosios Indijos mitologijoje žinomą stebuklingą viralą – somą, kurią gerdavo dievai, kad tapti nemirtingais. Kraštuose, kur ir šiandien gyvos šamanistinės tradicijos, psichoaktyvios priemonės ar ritualiniai veiksmai naudojami daug maž tais pačiais tikslais: siekiant įgauti pakitusią, transinę sąmonės būseną skirtą komunikacijai su subtilesne, ar pavadinkim platesne tikrove.
Ir jei žvelgsime į muziką tokiame kontekste, ( o ji, kaip ir pats oficialiausias mokslas patvirtins, atsirado šamanistinėje visuomenėje) tai pirmine muzikos paskirtimi buvo sukurti ritualą, padėti šamanui įeiti į transą, ir vėlgi susitelkti komunikacijai su dvasiniu pasauliu. Ir gal būt, vadinamos primityvios tautos net nesuprato, – nejau dar gali būti dar yra ir kitokia muzika? Visa ji buvo ritualinė.
Šiandien plačiai suvokiama bent jau viena dalis – muzika puikiai tinka komunikacijai.
Daugelyje tautų išliko muzikinė tradicija savo forma ar idėja artima ritualinei, bet kitur tai buvo beviltiškai prarasta. Muzika tapo pramogos įrankiu, ar propagandos trimitu, pagal senąjį vadovėlį – „valdančiųjų klasės verge“ ar, pagal šiandieną – komercijos įkaitu.
Ir gal būt niekas kitas taip visuotinai neatgaivino to šamanistinio būgno ir transinio garso sklaidos kaip ankstyvoji psichodelinio roko muzika, kai dainos ir improvizacijos, gal naivios ir nuoširdžios, prieinamos daugeliui, prasiveržė link savo esminės užduoties: tapti dvasinių ieškojimų kelrodžiu ir vedliu. Tai apžavėjo tuomet ir liko įtakinga iki šiol laiks nuo laiko psichodelika apsireiškia, įsiliedama į plačiausias madas, grąžindama spalvas, rytietiškus ornamentus, svajas ir egzotiškus sąskambius, arba lieka pogrindyje. Bet kaip jūros bangos, vis naujos ir tos pat, jaunų muzikantų kartos išgirsta šią muziką, lyg ji būtų įrašyta vakar, tampa įtakoti, ir kuria naujausias jos formas.
Hipių judėjimą įkvėpę garsai
Psichodelinis rokas, žinomas anksčiau terminais „rūgštusis rokas“ ( acid rock ) ar „kosminis rokas“ ( space rock ) buvo nuo pat pradžių hipių judėjimo dalimi. Lietuvoje hipiškas sąjūdis plačiau įsisiūbavo nuo 1970-ųjų, suprantama, būdamas pogrindiniu, bet ir negalėdamas, o ir nenorėdamas pilnai pasislėpti – visiems „akis badantys“ ilgi plaukai, gėlėti marškiniai ar pasakiškai gauti džinsai, pacifizmas bei šypsenos siejosi su laisvumu, siekiu neprisirišti prie sistemos, atsižadėti įprastinio tarybinio miesčioniško gyvenimo būdo. Nors ir represuojamas, hipiškas judėjimas gyvavo, pasireikšdamas neretai ir muzikiniais „seišenais“ – pusiau legaliais koncertais, ar net festivaliais.
Taip pat gyvybingai įsigalėjo „tranzavimas“ – rodos nesibaigiančios hipių ir „hipuojančių“ kelionės, tiesiogine prasme, ne narkotine – šito ir nebuvo daug tuometinėje tarybų Lietuvoje.
Vasarą, Nidoje, pamario pusiasalis, pramintas „haikeriu“ buvo viena iš hipių pamėgtų, svajotojiškų tranzavimo kelionių vieta. Tolimesnių distancijų mėgėjai nuvykdavo iki Talino.
1972-aisiais lyg per stebuklą pasirodė lietuvių kalba išleista Jack’o Kerouac’o knyga „Kelyje“, ir nors ji pasakojo apie pokario bitnikus, nepamainomas, nepritapėlių klasika pripažintas romanas dar labiau užkūrė laisvąją hipišką valią. Tais pačiais metais – Romo Kalantos tragedija ir pasiaukojimas, tapęs tiek hipiško judėjimo katalizatoriumi, tiek, pasiekus kulminaciją – pretekstu oficialios valdžios diktatūrai jį galutinai užsmaugti.
Tačiau tikri hipiai išliko, o roko muzikos atgijimas buvo dar prieš akis.
Psichodelikai pasidavusios muzikos grupės
Kiek psichodelinis rokas buvo lietuviško hipizmo sagos dalimi – sunku spęsti. Ankstyvosios Lietuvos roko grupelės ir kolektyvai kūrėsi įtakojamos tokių gigantų kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, kurie atitinkamai buvo pasižymėję ir esminiais psichodeliniam rokui priskiriamais albumais, kaip „Bitlų“ – „Revolver“, „Magicalal Mystery Tour“ ar „Rolingų“ – „Between the Buttons“ bei „Their Satanic Majesties Request“ .
Tai atsiliepė ir lietuviškų grupių skambesyje. Tačiau ankstyvajame periode nepavyksta užtikti atlikėjų ar grupės tiesiogiai laikančios save psichodelinio roko adeptais. Panašu, kad tai išpuolė jau vėlesnio, 9 dešimtečio grupėms, kaip kad „Dinda Polimantika“.
Nors yra pakankamai įspūdingų kolektyvų ir anksčiau, kaip unikali „Mind’s Disorder“, Vilniuje, susibūrusi jau 1973-aisias, drąsiai eksperimentuojanti ir derinusi savo kūryboje įvairių stilių bei muzikinių srovių įtakas, reik manyt, neišvengiamai ir psichodelinį roką. Taip pat kaip ir bene žinomiausia eksperimentinė grupė „Ir visa kas gražu yra gražu“.
Galima teigti, kad psichodelika dar labiau gyva šių dienų muzikinėse perspektyvose. Kažkuria prasme, dabar jau beveik nėra „grynų“ muzikinių žanrų. Įvairių įtakų, stilių derinimas išlieka ir kaip inovacijos siekis, ir kaip įtakų perkrovos išdava, – šiandien juk turime galimybę pasiekti šimtmečiais kauptą muzikinį palikimą neatsitraukdami nuo kompiuterio.
Gal būt kompiuteris ir pats jau tapo vienu dažniausiu, gal kartais svarbiausiu „folklioriniu“ instrumentu, preparuodamas visus garsus elektroniškai, bet kartu atverdamas erdvę, suteikdamas galimybę ir psichodelikai – sielos regimumui kiekviename kūrybiškame siekyje.
Naujosios kartos grupėms, derinančioms elektroniką, akustinius instrumentus ir atgaivinančioms psichodelinę muzikinę tėkmę galima būtų priskirti prie humoro linkusią „Arklio galią“ ar eksperimentinę „Luumm“, arba grupes, savotiškai integruojančias psichodelines nuotaikas, kaip kad indie stiliaus duetas „The Dominoes“, bei susieta su tais pačiais muzikantais žymioji „Spooky Campfire Stories“, šokiams nesvetimas kolektyvas „Fusedmarc“ ir kiti. Taip pat ir dainuojamosios poezijos atstovas Domantas Razauskas, pamėgęs psichodelinį folk ir įtraukęs tai į savo garsų paletę. Nekalbant apie visą psy trance – elektroninės muzikos ir šokio judėjimą Lietuvoje, kuris lyg bando perkelti bei transformuoti psichodeliką į neramų kosminį, labai jau sudažninto ritmo laikmetį.