sąmoningumas
Skirtinguose gyvenimo etapuose mokomės suvokti ir priimti įvairias mums atsitinkančias patirtis, tačiau įsukti į beprotišką tempą, daugeliu atvejų slystame paviršiumi, nesigilindami nei į savo poreikius, nei kas apskritai esame. Ir gyvename tokį „pusiau gyvenimą“, kol drastiškos aplinkybės nepriverčia sustoti. O juk galima prevencija – tereikia pasirinkti tinkamiausią būdą rasti teisingą santykį su savimi ir su supančia aplinka. Psichologai stebi vis augantį mūsų visuomenės sąmoningumą ir poreikį gilintis į save, bet taip pat įžvelgia ir grėsmę, kai pačių žmonių pasirinkti būdai, kaip eiti savęs pažinimo keliu, ne tik neduoda norimų rezultatų, bet net ir atneša žalą psichinei sveikatai. Tai paskatino būrį profesonalių psichologų susiburti po asmenybės identiteto instituto „iGrow“ stogu ir pakviesti visus, ieškančus nuoseklių savęs pažinimo mokymų, į neformalias studijas.
Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro įkūrėja Nerija Kondratenko teigia, kad laimingo gyvenimo receptai labai paprasti – tereikia gyventi čia ir dabar, prisiimti atsakomybę, išmokti valdyti savo emocijas, suprasti, pažinti save ir supančią aplinką.
Kaip kilo mintis įsteigti asmenybės sąmoningumo centrą?
Šį centrą įsteigiau matydama, kad suaugusiems žmonėms reikia mokytis dalykų, kuriuos tėvai turėjo įskiepyti nuo vaikystės, t.y. savarankiškumo, atsakomybės, gebėjimo siekti tikslo ir kt.
Nuo žmogaus sąmoningumo priklauso jo ir artimųjų gyvenimo kokybė: finansinė padėtis, santykiai ir net sveikata.
Šiandien žmonėms kyla labai daug problemų dėl nežinojimo, nemokėjimo valdyti situacijų, atsispirti kitų peršamai nuomonei – dėl žemo sąmoningumo. Konfliktai, skyrybos, bedarbystė, užpildyti vaikų namai, ekonominė padėtis – visa tai tik dalis neatsakingų mūsų pačių veiksmų (minčių) rezultatų. O tais atvejais, kai iškeliama konkreti visuomenės problema, žiūrim vienas į kitą, baksnojam pirštais ieškodami, ką dėl to apkaltinti.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai į jus kreipiasi žmonės?
Dažniausiai į mokymus užsiregistruoja žmonės, kurių netenkina kokia nors viena gyvenimo sritis, tarkim, darbas arba asmeninis gyvenimas. Tačiau įdomiausia tai, kad netrukus, didėjant studentų sąmoningumo lygiui, į gera ima keistis visos sritys. Vyksta savotiška grandininė reakcija, nes žmogus negali būti sąmoningas tik, tarkim, darbe arba namuose. Viskas pamažu gryžta į vėžes.
Kiti žmonės ateina vedini smalsumo, nes nori sužinoti savo sąmoningumo lygį, kuriai skalės (žr. 1 pav.) daliai jie priklauso.
Kas žmogaus sąmoningumui daro didžiausią įtaką: šeima, mokykla, visuomenė?..
Skirtingais amžiaus tarpsniais mus įtakoja skirtingi dalykai. Šeimos (tėvų) pareiga nuo vaikystės išugdyti vaikų sąmoningumą. Vėliau, augančiam vaikui tėvai privalo išugdyti savarankiškumą, atsakomybę, savivertę, teisingą aplinkos vertinimą… Šiandien tėvai patys neretai šių dalykų nemoka, o ką jau kalbėti apie vaikų auklėjimą. Jei įdiegiami tvirti sąmoningumo pagrindai šeimoje, auganti asmenybė būna tvirta ir mokykloje, ir visuomenėje.
Ar nemanote, kad didėja žmonių sąmoningumas, nes daugelis ima mąstyti globaliau: domisi ekologija, aplinkosauga, sveika gyvensena ir kt.?
Sąmoningas žmogus suvokia save kaip neatsiejamą visuomenės, pasaulio dalį ir supranta, kad nuo jo, kaip atskiro individo, labai daug kas priklauso. Sąmoningam žmogui ekologija, aplinkosauga, sveika gyvensena yra ne utopija, mados dėsniai, o savaime suprantamas dalykas. Jis sąmoningai rūpinasi savo ir ateities kartų gerove.
Ar sąmoningumas kaip nors pamatuojamas?
Žinoma. Mūsų centre sąmoningumas nustatomas pagal specialią sistemą, ir jį gali sužinoti kiekvienas. Kuo mažesnis skaičius atitinkamai tuo žemesnis asmens sąmoningumas. Paskutiniai rodikliai tikrai nedžiugina (žr. 1 pav.), nes daugelis Lietuvos gyventojų yra iki 5 sąmoningumo lygio, o tai yra žemas sąmoningumo lygis. Noriu pabrėžti, kad sąmoningumo lygis nė kiek nesusijęs su išsilavinimu ar intelektu.
Koks, anot Jūsų, yra sąmoningas ir nesąmoningas žmogus, kuo skiriasi esantis iki 5 sąmoningumo lygio ir aukščiau?
Žemo sąmoningumo lygio žmogus (iki 5 lygio) vadovaujasi bet kokia gauta informacija, kurią perša žiniasklaida, visuomenė… Jis gyvena savo nemotyvuotais norais (pvz.: noriu laimėti milijoną, nors dar nežinau, ką su juo veikčiau, noriu naujo džipo, nes jis gražus…) ir yra įtakojamas savo emocijų, linkęs teisti, kaltinti kitus, analizuoti kitų gyvenimus, klaidas save aplenkdamas.
Vidutinio sąmoningumo lygio (5-10) žmogus prieš priimdamas sprendimą apsvarsto savo galimybes, remiasi tvirtais motyvais ir veiklos tikslais. Kuo jis sąmoningesnis, tuo yra atsakingesnis, racionalesnis, aktyvesnis ir tolerantiškesnis… Jis valdo savo emocijas, mintis, jo pasirinkimų ir sprendimų neįtakoja aplinka – jis yra savo padėties šeimininkas.
Žmogus iki 10 sąmoningumo lygio nesugeba išnaudoti savo turimų teorinių (universitetinių) žinių praktikoje (darbe, asmeniniame gyvenime), todėl negali pilnai atskleisti savo potencialo.
Kokios, anot Jūsų, sąmoningumo tendencijos Lietuvoje? Pasaulyje?
Visuomenės, valstybės sąmoningumas priklauso nuo kiekvieno jos nario sąmoningumo. Pagal specialius skaičiavimus, Lietuvos gyventojų sąmoningumo vidurkis šiandien 4. Palyginimui: Baltarusijos-2, Šveicarijos, Kanados, Japonijos – 14, Norvegijos, Didžiosios Britanijos – 12, Vokietijos, Austrijos, Kinijos – 10, Lenkijos ir Latvijos – 6. Mažesnis vidurkis atitinkamai parodo mažesnį sąmoningumą ir tai labai atsiliepia ekonominei šalies situacijai ir ne tik jai.
Ar vykstant dirbti, gyventi į kitą šalį svarbu atsižvelgti į tos šalies gyventojų sąmoningumo vidurkį?
Žmogus planuojantis vykti į kitą šalį, žinodamas savo ir valstybės gyventojų sąmoningumo vidurkį, neprašaus. Pasirinkdamas panašaus sąmoningumo šalį, joje gerai jausis, lengviau ras bendrą kalbą su aplinkiniais, greičiau pritaps ir adaptuosis joje. Priešingai, jei tarp jo ir valstybės sąmoningumo vidurkių didelis atotrūkis: sunkiau ras bendrą kalbą su vietiniais, sunkiau priims vietos gyvenimo ypatumus ir t.t.
Jau ne už kalnų žvarbios rudeninės šventės, kai masiškai perkame žvakutes, chrizantemų puokštes ir važiuojame iš kapų į kapus lankyti savo mirusiųjų artimųjų.
Ar niekada neteko susimąstyti, kodėl spalio pabaigoje elgiamės kaip pamišę dėl kapų tvarkymo, gražinimo, – koks mūsų tikslas? Jei, kaip iš pirmo žvilgsnio įsivaizduojame, tikslas – aplankyti mirusiuosius artimuosius, prisiminti juos, sveikinu Jus patekote tarp daugumos, kurie sąmoningai suvokdami ar nesuvokdami vis bando save apgauti. Visi žino, kad aplankyti artimųjų kapus galime bet kuriuo metų laiku, o prisiminti juos – tuo labiau. Jie ilsisi ir jiems nei geriau, nei blogiau, kad bandydami numarinti savo sąžinės skaudulius puoselėjame jų kapus tarsi atiduodami duoklę už tai, ko nepadarėme jiems gyviems esant.
Pažvelkite, kas darosi parduotuvėse, turguose jau nuo spalio pradžios – tikras žvakučių ir plastmasinių gėlių paradas. Žmonės lyg avių banda perka didžiules brangias žvakes, vienkartines gyvų gėlų puokštes, vainikus… Ir kam??? Sakysite, kad pagerbti mirusiuosius? Ir vėl sau meluojate… Mirusiajam tai visai nebesvarbu, tačiau tai itin svarbu Jūsų kaimynams, draugams, giminėms, artimiesiems ir kt. Ir kokia gėda bus, jei jie pamatys nesutvarkytą kapą be žvakių ir gėlių, pamanys, kad mes visai nesirūpiname kapais ar kad išvis nemylėjome, negerbiame savo mirusiojo artimojo.
Kitas aspektas – mūsų emocijos vyraujančios spalio paskutinėmis dienomis. Važiuojame per visą Lietuvą lankydami artimųjų kapus. Šaltis, lietus, automobilių spūstis, eilės parduotuvėse sukelia ne pačias geriausias emocijas. Tuomet būname itin pikti, suirzę, sušalę, tačiau ko nepadarysi dėl sąžinės „pliusiuko“, nes spektaklį giminėms ir kaimynams reikia paruošti nors kartą per metus.
Važiuodami per šalies miestų ir kaimų kapinaites, žvakių ir gėlių dyžiu demonstruodami savo finansines galimybes, dažniausiai aplankome ir seniai matytus draugus, tetas, dėdes… Čia ir vėl pasireiškia neribotas lietuviškas vaišingumas ir sąmoningumo stoka, kai prie vaišių stalo sakomi tostai už mirusiuosius. Ar tai galima būtų pavadinti jų pagerbimu?
Šiomis šaltomis niūriomis dienomis būtų geriausiai ne keliauti iš kapinių į kapines, o likti namuose; susikaupti, ramiai prisiminti savo mirusiuosius artimuosius, jų vaidmenį mūsų gyvenime, suteiktas pamokas ir už juos tiesiog nuoširdžiai pasimelsti. Mirusieji jau nebegali to už save padaryti ir tai jiems būtų daug naudingiau nei sukrautas parodomasis šiukšlynas iš vaško ir plastmasės ant kapo. Žinoma, šitaip paprastai elgiasi tie, kuriems rūpi jų artimieji iš tikrųjų, o ne tai, ką žmonės pasakys….
Agnė Rutkauskaitė
Kalbiname Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro „Luxvita“ vadovę ir lektorę Neriją Kondratenko. Dar metų neturintis sąmoningumo ugdymo centras pagal nuveiktus darbus jau yra gerai pažįstamas visuomenei. Rugsėjo mėnesį startuoja naujas šio centro projektas – Asmenybės sąmoningumo akademija „Gyvenimas Jūsų rankose“, apie kurį sutiko plačiau papasakoti idėjos autorė.
Kaip kilo mintis įsteigti Asmenybės sąmoningumo akademiją „Gyvenimas Jūsų rankose“?
Šiandien visuomenėje vyrauja vadinama krizė, žmonės turi labai daug problemų santykiuose, finansuose, sveikatos, darbo ir kitose srityse ir nežino kaip su tuo tavrkytis, kaip išeiti iš užburto problemų rato. Iš nežinojimo pradeda ekspermentuoti ne tik su savo kūnais, sveikata, bet ir su gyvenimais, mėgindami įvairias „gyvenimo gerinimo“ metodikas, saujomis gerdami cheminius vaistus ir t.t. Farmacijos rinka plečiasi, atsiranda vis daugiau „puikių“ vaistų, metodų, o ligų kažkodėl nemažėja. Įvairūs negalavimai net gi jaunėja: ligos prieš 50 metų dažniausiai pasireiškusios vyresnio amžiaus žmonėms, šiandien neretai pasitaiko paaugliams (pvz. artritas). Drąsiai galiu teigti, kad žmogui nėra normalu blogai jaustis. Jis turi jaustis gerai ir komfortabiliai visada ir visur, būtent todėl kilo mintis įsteigti sąmoningumo akademiją.
Atidarote Asmenybės sąmoningumo akademiją. Ar jautėte poreikį tokio pobūdžio ugdymo įstaigai?
Pagal žmones atvykstančius į individualias konsultacijas galiu teigti, kad akademijai poreikis tikrai yra. Konsultacijų laiko neužtenka išsamiai išdėstyti viską, ką žmogus turėtų žinoti. Šiandien žmonės turi labai daug problemų ir nežino net nuo ko pradėti jas savarankiškai spręsti. Ieško pagalbos, atsakymų, o per ilgus ieškojimus neretai nuklysta. Daug kur pateikaima teorinė informacija, tačiau žmonės jos neįsisavina ir negeba pritaikyti gyvenime. Sąmoningumo ugdymas gana ilgas procesas. To neišmoksi mokykloje ar universitete, todėl steigiame šią sąmoningumo akademiją. Galima mokytis visą gyvenimą iš savo ar/ir iš svetimų klaidų, situacijų, tačiau, kam eiti ilgiausiu keliu, kai yra trumpesnis? Baigęs sąmoningumo akademiją žmogus jau gebės nustatyti jį supančių situacijų priežastis, kas, kaip ir kodėl vyksta, žinos kaip jas išspręsti pačiam.
Ar žmonės lengvai pripažįsta, kad jiems trūksta sąmoningumo?
Žinoma, nelengvai. Visuomenė terminą sąmoningumas supranta kaip nori suprasti: neretai sąmoningumą tapatina su intelektu, o nesąmoningumą – su kvailumu. Žemo sąmoningumo lygio žmogus nėra kvailas, jo IQ kaip tik gali būti labai aukštas, tačiau jis sunkiai susigaudo gyvenimo paprastose situacijose, nesugeba teorinių žinių pritaikyti praktikoje, nevaldo savo emocijų. Žemo sąmoningumo lygio žmogus gali būti baigęs ne vieną universitetą, tačiau pradėjęs dirbti jis nemokės savo žinių panaudoti.
Kaip verinate mūsų šalies sąmoningumo lygį?
Lietuvos sąmoningmo lygis šiuo metu yra 4. Jis priklauso nuo visų šalies gyventojų sąmoningumo vidurkio. Tai pakanakamai žemas sąmoningumo lygis. Kaip pavyzdį galiu pateiktį, kad Vokietija yra 9- ame, Lenkija – 6, Rusija 8 –ame sąmoningumo lygyje. Žemas šalies žmonių sąmoningumas daro didelę įtaką valstybės priimamiems savrbiems sprendimams, ekonominei situacijai ir t.t.
Kokios disciplinos bus dėstomos sąmoningumo akademijoje?
Asmenybės sąmoningumo akademijoje nebus kategoriškos studijų programos. Jei bus poreikis paskaita ta pačia tema bus dėstoma ir 5 kartus. Mūsų tikslas, nėra išdėstyti ir išeiti. Siekiame, kad studentas suvoktų ir viduje įsisąmonintų pateiktą informaciją, gebėtų ją pritaikyti gyvenime. Sąmoningumo akademijoje „Gyvenimas Jūsų rankose“ įvairių sričių specialistai dėstys šių sričių disciplinas: asmenybės tobulėjimas (savęs pažinimas, suvokimas, neigiamų minčių ir emocijų įvaldymas, draugystė su savimi ir supančia aplinka santykiai su aplinkiniais…), praktiniai savigydos užsiėmimai (savo kūno pažinimas, ligų priežasčių nustatymas, ligų ir emocijų santykio analizavimas…), daugiafunkcinio meno pažinimo teoriniai ir praktiniai užsiėmimai (muzika, dailė, judesys, saviraiška, vaidyba…), gyvasis tikėjimas (savimi, aplinka, savo siekiais ir tikslais, tikėjimo ir religijos skirtumai…) ir kt.
Studijos akademijoje truks 9 mėn. Ar tiek laiko užtenka, kad žmogus taptų sąmoningesniu?
Vieniems užtenka, kitiems ne. Čia kaip su daugybos lentele vieni geba išmokti per savaitę, kiti per mėnesį, kiti gerai jos nemoka ir visą gyvenimą. Studentams bus suteiktos visos galimybės, kad jie įsisavintų pateikiamą informaciją, kad jų sąmoningumas pakiltų, bet galutinis rezultatas priklausys nuo jų pačių ir įdėtų pastangų. Kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi.
Kokią naudą gaus asmuo atėjęs studijuoti į sąmoningumo akademija „Gyvenimas jūsų rankose“?
Akademiją baigę studentai gebės visapusiškai prisiimti atsakomybę už savo mintis, veiksmus, gebės valdyti savo neigiamas emocijas, gebės mokslo įstaigose gautas žinias pritaikyti darbe, gyvenime. Galiu drąsiai teigti, baigę asmenybės sąmoningumo akademiją „Gyvenimas Jūsų rankose“ žmonės ir laikys gyvenimą savo rankose į gerąją pusę pasikeis visos sritys: darbas, santykiai, sveikata ir t.t. Šios akademijos diplomas – sėkmingo gyvenimo garantas.