serseliafam

Lyčių lygybė kino industrijoje - feminizmas be neigiamo atspalvio
Lyčių lygybė kino industrijoje – feminizmas be neigiamo atspalvio

Kino režisieriai, scenaristai, pagrindiniai aktoriai – šios svarios pozicijos dažniausiai atitenka vyriškajai giminei. „Pasaulį kine mes matome vyrų akimis“, – nelygybės kino industrijoje problemą įvardija Švedijos lygių teisių ir moteris kino industrijoje propaguojančio tinklo „Doris“ atstovės. Į susitikimą su dviem šio judėjimo narėmis Lisa Linden ir Maria Eng šiandien pakvietė tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“.

Festivalyje ŠERŠĖLIAFAM pirmą kartą  išrinkta Metų kino moteris
Festivalyje ŠERŠĖLIAFAM pirmą kartą išrinkta Metų kino moteris

Visą savaitę sostinėje trukęs septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pirmą kartą paskelbė Metų kino moters apdovanojimo laimėtoją ir tradiciškai išrinko geriausią konkursinės programos filmą.

Į Metų kino moters apdovanojimą pretendavo penkios, su kino pasauliu susijusios moterys: kinotyrininkė dr. Renata Šukaitytė, režisierė Giedrė Žickytė, kino prodiuserė Rasa Miškinytė, režisierė Janina Lapinskaitė ir vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Nugalėtoja šiais metais tapo vykdančioji prodiuserė, Kino tarybos ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė Lineta Mišeikytė už nuoseklų ir nenuilstantį darbą, siekiant fiskalinių paskatų modelio Lietuvos kino pramonei. L. Mišeikytė yra ne vienos garsios užsienio juostos, filmuotos Lietuvoje, vykdančioji prodiuserė. Jos darbų sąraše – ir Edwardo Zwicko filmas „Pasipriešinimas“, kuriame vaidina garsus britų aktorius Danielis Craigas, ir pelningiausias lietuviškas filmas – Donato Ulvydo režisuotas „Tadas Blinda. Pradžia“.

„Nors visos Metų kino moters apdovanojimui nominuotos moterys be jokios abejonės vertos šio titulo, tačiau šiais metais pasirinkimą lėmė paskutiniai nominančių darbai, jų svoris, taip pat tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tas Lietuvos kine dirbančias moteris, kurios gal nelabai dažnai matomos žurnalų viršeliuose, tačiau kurios dirba labai svarbų darbą keliant Lietuvos kino lygį ir ieškant jam galimybių bei vietos tarptautinėje arenoje“, – sako festivalio „Šeršėliafam“ organizatorė Greta Akcijonaitė.

Metų kino moteris šiemet buvo apdovanta autorine juvelyrės Vitos Pukštaitės-Bružės sukurta sidabrine „Kino fėjos“ sege, taip pat kitais rėmėjų prizais.

Kino mėgėjai taip pat galėjo išreikšti savo nuomonę ir viename populiariame Lietuvos naujienų portale balsuoti už vieną iš nominančių, labiausiai vertą Metų kino moters apdovanojimo. Beveik pusė portalo lankytojų savo balsą atidavė režisierei ir Aktorei Janinai Lapinksaitei, kuri ir tapo publikos Metų kino moterimi.

Festivalio „Šeršėliafam“ uždarymo vakare sostinėje taip pat paskelbtas filmas, kuris šiais metais laimėjo konkursinę programą. Komisija, kurią sudarė režisierius Donatas Ulvydas, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bartninkas, geriausiu filmu pripažino prancūzų režisierės Valerie Massadian juostą „Nana“. Šis debiutinis pilnametražis meninis filmas kelia pagrindinius gyvenimo ir mirties klausimus, kylančius asmens pabudimo procese. Nana, ketverių metų mergaitė gyvena Prancūzijos kaimelyje, atskirai nuo kitų vaikų. Ji kasdien bendrauja tik su savo motina ir seneliu bei ją supančiu tikruoju pasauliu, susidurdama su jo grožiu ir smurtu.

Geriausiam konkursinės programos filmui „Šeršėliafam“ ir kosmetikos priemonių linija „Rasa“ skyrė 300 eurų apdovanojimą. Be šio filmo dėl prizo taip pat varžėsi lenkų režisierės Annos Kazejak juosta „Sparnuotos kiaulės“, čekės Alice Nellis filmas „Mamos ir tėčiai“ bei slovakės Marianos Solčianskos kūrinys „Legenda apie skraidantį Kiprietį“.

Festivalio žiūrovai taip pat balsavo už jiems labiausiai patikusį „Šeršėliafam“ filmą. Festivalio interneto svetainėje daugiausiai balsų surinko ir be didesnės konkurencijos laimėjo lenkų režisierės Malgoskos Szumowskos filmas „Jos“, kuriame vaidina ir garsi prancūzų aktorė Juliette Binoche. Filmas pasakoja dviejų merginų istorijas, kurios priverčia vidutinio amžiaus rašytoją pervertinti savo pačios gyvenimą ir šeimą. Režisierė drąsiai nušviečia moters seksualumą ir visą jo sudėtingumą.

Moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, kovo 11 d. pasibaigęs Vilniuje, savaitgalį jau vyko Nidoje ir Palangoje. Iki kovo 17 d. festivalio filmai aplankys dar penkis Lietuvos miestus – Kauną, Klaipėdą, Ukmergę, Panevėžį ir Druskininkus.

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pasitinka pavasarį
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pasitinka pavasarį

Nebyli kino estetika, spalvos ir garsai, priverčiantys žiūrovus juoktis, poetiška komedija, pati lėčiausia kino istorijoje persekiojimo scena – visi šie apibūdinimai skirti režisierių trijulės iš Belgijos filmui „Fėja“, kuris pirmąją pavasario dieną atidarys septintąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“.

7-ojo festivalio „Šeršėliafam“ programoje – apdovanojimus pelnę filmai
7-ojo festivalio „Šeršėliafam“ programoje – apdovanojimus pelnę filmai

Kovo 1 d. prasidėsiantis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ šiandien pristatė šių metų programą, kurioje – gerai pažįstamos pavardės, nauji atradimai ir apdovanojimus jau pelnę filmai.

7 moterų filmų festivalis ištikimas prancūziškam šarmui ir netikėtumams
7 moterų filmų festivalis ištikimas prancūziškam šarmui ir netikėtumams

Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatatantis apie dešimtį programų ir specialių seansų, kuriose pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus net iš penkiolikos šalių.
„Kiekvienais metais festivalis turtėja vis įdomesniais filmais, kuriais du džiaugsmu dalinamės su mūsų žiūrovais. Liekame ištikimi prancūziškam moteriškam žavesiui, kuris atsispindės tiek pagrindinėje programoje, tiek specialiose programose. Tačiau, kaip visuomet, ruošiame ir staigmenų. Viena jų – neatrastas skandinavų kino lobis“, – intriguoja viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.

Pagrindinėje programoje puikuojasi filmai, kurių tarpe rasime lietuviams jau pažįstamas ir naujas režisierių pavardes. Festivalį pradės iš komiškų juostų „Ledkalnis” ir „Rumba” žinomos belgų trijulės naujas, nebyliojo kino estetikoje sukurtas filmas „Fėja”. Festivalį papuoš tokių režisierių kaip Isabelle Czajka, Malgorzata Szumowska, Naomi Kawase, Mia Hansen-Love pavardės.
Festivalis šiemet pakvies iš arčiau pažinti Lotynų Amerikos moteris. Šioje programoje – net dešimt 2002 – 2010 m. filmų, įvairiais rakursais nužvelgiančių moters gyvenimo peripetijas. Festivalis džiugins specialiais seansais, kuriuose pamatysime du ryškius ir drąsius eksperimentus. Talentingos ir žavingos prancūzų aktorės Catherine Deneuve gerbėjai galės mėgautis net devyniais retrospektyviniais filmais, kurių tarpe ir ją išgarsinęs Luiso Buñuelio filmas „Dienos gražuolė”. Festivalis pagerbs ir lietuvių aktorę Gabiją Jaraminaitę – Ryškuvienę. Jos portretą piešiančioje programoje bus galima pamatyti ryškiausius jos vaidmenis keturiuose skirtingų laikotarpių filmuose. Festivalis pakvies ir į lietuviško filmo premjerą.
Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiemet atkeliavo iš tokių šalių, kaip Prancūzija, Belgija, Danija, Kanada, Airija, Ispanija, Japonija, Argentina, Venesuela, Meksika, Urugvajus, Slovakija ir, žinoma, Lietuva.
Festivalio metu bus pristatyta festivalio konkursinė programa. Žiūrovams bus parodyti 4 atrinkti filmai. Festivalio žiuri, kurią sudaro režisierius Donatas Ulvydas, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bartninkas, išrinks geriausiąjį darbą, kuriam bus įteiktas piniginis ir specialus festivalio prizas.
Festivalio naujovė – metų kino moters rinkimai, kuriuose sudalyvauti galės ir žiūrovai. Nugalėtojai bus įteiktas juvelyrinis dirbinys – „Kino fėjos” sege.

“Šeršėliafam” šiemet gausus ne tik filmais, bet ir renginiais. Festivalis kvies į moterų pokerio turnyrą, slam poezijos vakarą, šurmulingą ir originalų “Šeršėliafam” turgelį, Aisčio Mickevičiaus kvepalų pristatymus.
„Kiekvienais metais festivalis apima vis daugiau veiklų, kurių visuma sukuria šventę, tačiau prioritetu išlieka kinas, kuris skirtas ne tik moterims, – jis yra skirtas visiems kino mėgėjams, kurie vertina talentingų režisierių sukurtus darbus“, – sako G. Akcijonaitė.

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ kovo 1–11 d. vyks Vilniuje kino teatruose “Pasaka” ir “Skalvija”. Festivalis taip pat atkeliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Druskininkus, Palangą ir Nidą.

Išrinkti geriausi tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ filmai
Išrinkti geriausi tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ filmai

Kovo 13 d. Vilniuje pasibaigusiame tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ geriausiu konkursinės programos filmu išrinkta kontroversiška prancūzų drama „Žigola“, tuo tarpu žiūrovų simpatijos atiteko nuoširdumu spinduliuojančiam filmui „Tėve mūsų, kuris esi medyje“. Toliau „Šeršėliafam“ kino juostos keliaus į Klaipėdos, Ukmergės bei Kauno kino ir kultūros centrus.

Tarptautinę „Šeršėliafam“ festivalio žiuri šiemet sudarė laidų vedėjas ir kino kritikas Rolandas Maskoliūnas, režisierius Marat Sargsyan ir Ispanijos karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas Manuel Hernández Gamallo. Vyriška komisija iš penkių į konkursinę programą atrinktų moterų režisierių debiutų savo simpatijas atidavė prancūzų režisierės Laure Charpentier juostai „Žigola“, kurioje be jokių tabu pasakojama istorija apie ekscentriškas prostitutes, gangsterius bei viena kitą mylinčias moteris. Žigola – tai laisvos ir drąsios moters, negalinčios pamiršti draugės savižudybės ir nebijančios prisiimti atsakomybės už savo pačios sprendimus, portretas. Šis filmas ekranizuotas pagal režisierės sukurtą to paties pavadinimo novelę.

Pasak festivalio komisijos, drama „Žigola“ laimėjo dėl savo įtaigios kino kalbos bei šiuolaikinės visuomenės tendencijų atskleidimo. „Pakankamai originali filmo struktūra ir tema, – argumentavo žiuri narys Rolandas Maskoliūnas. – Netradicinė aplinka bei įtampa tarp moterų ir vyrų pasaulių susidūrimo atspindi tai, kas vyksta ir šiandien. Lesbietiškumas tampa tik savotišku modeliu arba priemone, pabrėžiančia visuomenės problemas ir tendencijas. „Žigola“ juostoje kuriamos dvi linijos – pasakojama filmo istorija bei vaizduojamos moters, kaip herojės, pastangos keistis. Noras tapti tokia kaip visos, bet negalėjimas to padaryti. Vidinis dramatizmas – vienas iš filmo privalumų.“

Filmo „Žigola“ režisierei Laure Charpentier atiteks paskatinamasis prizas – 300 eurų. Komisijos nariai pripažino nelengvai priėmę bendrą sprendimą. „Vienam iš mūsų „Žigola“ visai nepatiko, bet visi sutikome, kad tai vienas stipriausių ir ryškiausių konkursinės programos filmų,“ – teigė Marat Sargsyan.

Tarp konkursinės programos filmų „Šeršėliafam“ komisijos nariai atrado ir kitą favoritą. Specialusis žiuri paminėjimas atiteko italų juostai „Šienligė“ už „amžinai madingą klasikinę filmo struktūrą, atskleistą per šiuolaikinės pasakos istoriją su optimizmą žadinančia žinute“.

Festivalio filmuose „Šeršėliafam“ žiuri teigė pajutę stiprią moterišką charizmą. „Moteriškos lyties veikėjai atskleisti tikrai giliai ir natūraliai, tuo tarpu vyrai vaizduojami kiek stereotipiškai, – dėstė komisijos narys Manuel Hernández Gamallo. – Filmų istorijos koncentruojasi į moterį, jos problemas bei vidinį pasaulį. Žiūrėdamas filmą, jautiesi tarsi stebėtum istoriją moters akimis.“

Didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė režisierės Julie Bertucelli drama „Tėve mūsų, kuris esi medyje“, pasakojanti apie subyrėjusią šeimos idilę po tėvo mirties bei nuoširdų dukters tikėjimą tėvo reinkarnacija į milžinišką figmedį. Filmas uždarė 2010-ųjų Kanų kino festivalį bei buvo palydėtas septynias minutes trukusiomis ovacijomis. Pagrindinį vaidmenį šiame filme atliko aktorė ir dainininkė Charlotte Gainsbourg. Iš viso Vilniuje, kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija“ vykusiuose seansuose apsilankė daugiau nei 4000 žiūrovų.

Vilniuje pasibaigęs tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ jau ilgąjį savaitgalį lankėsi Panevėžyje, Palangoje ir Nidoje. Šią savaitę filmai keliauja į kitus Lietuvos miestus.

Kovo 16-17 d. Klaipėdoje – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose.
Kovo 16-17 d. Ukmergėje – Ukmergės kultūros centre.
Kovo 17-18 d. Kaune – Mykolo Žilinsko dailės galerijoje.

„Šeršėliafam“ - pirmieji kadrai š A. Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“
„Šeršėliafam“ – pirmieji kadrai š A. Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“

Šeštasis tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ leis žiūrovams pro rakto skylutę pažvelgti į naujausią režisieriaus Algimanto Puipos darbą – Jurgos Ivanauskaitės romano „Miegančių drugelių tvirtovė“ ekranizaciją. Programoje „Vyras ir moteris“ kovo 12 dieną, šeštadienį, bus pristatomas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės filmas apie filmavimo aištelės užkulisius ir ištraukos iš filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“.

„Filmavimo procesas yra vienas sudėtingesnių filmo kūrimo etapų režisieriams. Filmavimo aikštelėje tvyro nuolatinis stresas, įtampa, savęs išbandymas keičiant stilius, aktoriams persikūnijant. Visgi didžiausią spaudimą jaučiu bandydamas įgyvendinti savo vizijas. J. Ivanauskaitės romane man buvo įdomiausia pagrindinės herojės, Monikos, gyvenimo drama. Norėjosi pratęsti rašytojos darbą, tiksliau, pasakyti tai, ko ji nesukūrė, perteikti savitą romano sapną. Jurgą vertinu už jos stiprius siužetus, būtent tokio ir ieškojau skaitydamas daugelio talentingų lietuvių rašytojų darbų“, – pasakoja Algimantas Puipa.

Režisierius atskleidžia, kad filme apie kūrybinį procesą bus galima pamatyti ne tik sudėtingąsias filmavimo akimirkas, bet ir komiškas situacijas, net slapta kamera filmuotus kasdienius filmavimo grupės džiaugsmus ir rūpesčius. „Jau filmuojant filmą keitėsi aktoriai, kol galiausiai susidarė pilna kūrybinė grupė. Pagrindiniam vaidmeniui režisierė Janina Lapinskaitė buvo pasirinkta paskutinę minutę. Filme apie filmą matysite visos kūrybinės grupės bendrą darbą – nuo repeticijų iki filmavimo“, – teigia A. Puipa.

Režisierė Janina Lapinskaitė neplanavo atlikti vaidmens „Miegančių drugelių tvirtovėje“. Kaip ji pati teigia, „dirbama antrąja režisiere, dalyvavau scenarijaus kūrime ir parengiamuosiuose darbuose. Padėdama vyrui perprasti moterišką psichologiją, pagrindinę veikėją Moniką įsileidau į save. Todėl stojusi prieš kamerą, jau gyvenau Monikos gyvenimą. Ir gyvenau jį viso filmavimo metu, net jausdavau, kad manyje gyvena dvi asmenybės – aš ir Monika. Kai būdavo labai sunku, tekdavo ir pasakyti sau – „Monika, išeik iš čia“.

Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė teigia, jog filmavimo atmosfera buvo sudėtinga ne tik dėl kūrybinių kančių, bet ir šaltos žiemos ar aktorių ligų. Filmavimo grupėje buvo jaučiama pagarba ir rūpestis, nuolatinė pagalba kitiems komandos nariams. „Kai baigėme filmuoti pirmąją filmo pusę, nenorėjau, kad kūrybinė grupė išsibarstytų. Čia susirinko tikrai nuostabūs žmonės“, – teigė J. Lapinskaitė.

Nors filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjera numatoma šių metų pabaigoje, į visų laukiamą ekranizaciją galima akies krašteliu pažvelgti jau dabar – kino teatre „Pasaka“ kovo 12 dieną 17 val. bus rodomos filmo ištraukos ir filmas apie filmavimo aikštelės užkulisius, sukurtas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės. Seanso metu dalyvaus ir filmo kūrybinė grupė.

„Šeršėliafam“ atidarė G. Žičkytės filmas apie sūrininkus (foto)
„Šeršėliafam“ atidarė G. Žičkytės filmas apie sūrininkus (foto)

Ketvirtadienio vakarą kino teatre „Pasaka“ buvo oficialiai atidarytas šeštasis moteriškasis kino festivalis „Šeršėliafam“ . Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiais metais bus rodomi kovo 3–13 dienomis.

Festivalį atidarė 2009 metų „Sidabrinės Gervės“ už dokumentinį filmą „Baras“ naujasis režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Paskui saulę ir ožkas“. Nors seanso pradžioje režisierė užbėgdama už akių atsiprašinėjo dėl ne visiškai ar perdėm skubotai pabaigto filmo, publikai tai visiškai neužkliuvo.

Moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ programoje – aktorės Juliette Binoche retrospektyva
Moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ programoje – aktorės Juliette Binoche retrospektyva

Jau šeštąjį kartą organizuojamas tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ artėjančiais metais vyks kovo 3-10 d. kino teatre „Pasaka“. Festivalio programa buvo pristatyta gruodžio 16 d. jaukioje „Pilies šokoladinėje“. Skanaujant šokoladinius saldumynus, festivalio pristatymo metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama prancūzų kino žvaigždei Juliette Binoche ir jos filmų retrospektyvai, kuri bus parodyta festivalio metu.
„Tarptautinis moterų kino festivalis šįkart bus ne tik labai prancūziškas, bet ir labai ispaniškas. Žiūrovai galės pamatyti talentingos prancūzų aktorės Juliette Binoche filmų retrospektyvą ir susipažinti su geriausiais jos vaidmenimis. Prancūziškąją programą padeda rengti Prancūzų kultūros centras, o ispaniška dalimi „Katalonijos moterys“ rūpinasi Greta Akcijonaitė, šiuo metu ir gyvenanti Katalonijos regione“, – pasakoja kino teatro „Pasaka“ projektų vadovė Andrė Jarutytė.
Į Juliette Binoche filmų retrospektyvą įtraukti Leos Carax „Pont Nef meilužiai“, André Téchiné „Pasimatymas“, Amos Gitai drama „Išsiskyrimas“, komedija „Laiko skirtumas“, kurioje Binoche vaidina kartu su Jean Reno. Bus prisiminti ir Lietuvos žiūrovams gerai žinomi filmai „Paryžius“, „Šokoladas“ ir legendinė Krzysztof Kieslowski juosta „Trys spalvos: mėlyna“.
„Juliette Binoche yra grynas prancūziško stiliaus, grožio, pragmatiškumo įsikūnijimas ekrane. Būdama 10 m. ji jau svajojo būti aktore, nuo 13 m. pradėjo vaidinti. Ji antroji po prancūzų aktorės Simone Signoret gavo „Oskaro“ apdovanojimą. Ši prancūzų aktorė labai atsakingai renkasi vaidmenis ir moka juos pasirinkti. Mylinti, nuoširdi, išgyvenanti filme „Trys spalvos: mėlyna“ ar magiška kaip filme „Šokoladas“ – visur ji išlieka labai charizmatiška,“ – pasakojo žinoma Lietuvos kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Programos pristatymo metu svečių laukė staigmena – šio festivalio sumanytojos Gretos Akcijonaitės kreipimasis iš kitapus ekrano. Šiuo metu Ispanijoje, Katalonijos regione gyvenanti G. Akcijonaitė pristatė dar vieną festivalio programą „Katalonijos moterys“: „Joje bus atskleidžiamos šio regiono tradicijos, šokiai, muzika, fotografija, šiuolaikinio meno instaliacijos, kulinarinis paveldas, šiame regione puoselėjamos maisto ir vyno tradicijos Katalonijos moterų akimis“, – atskleidė Greta Akcijonaitė.
Tarptautinis moterų kino festivalis vyks 2011 m. kovo 3-10 d. kino teatre „Pasaka“.