skiepai nuo gripo
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?
Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių.
Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Sergant gripu paūmėja daugelis lėtinių ligų, ypač vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05-0,1%, tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.
Sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.
Ilgametės stebėsenos duomenimis, gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas, kurio susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, besiskiepijančio sveikatos būklės, kaip senai sirgote kokia nors liga ar susergama tuoj po skiepijimo. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.
Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.
Virusologinės analizės duomenimis, 2010 m. trivalentė sezoninio gripo vakcina veiksmingai ir patikimai apsaugos nuo šio sezono gripo virusų. Visos gripo vakcinos saugios. Nei viena vakcinos sudedamoji dalis negali sukelti gripo. Povakcininės vietinės reakcijos (sukietėjimas, skausmas, paraudimas dūrio vietoje) pasitaiko iki 20% pasiskiepijusių ir praeina be gydymo. Gripo vakciną galima vartoti kartu su kitomis vakcinomis.
PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);
• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;
2010–2011 m. gripo sezono metu Lietuvoje ketvirtą kartą organizuojamas rizikos grupių asmenų skiepijimas valstybės lėšomis įgyta vakcina. Vilniaus apskritis gavo 21540 gripo vakcinos dozių, kurios pristatytos paraiškas pateikusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Aukščiau minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys gali kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją dėl nemokamo skiepijimo sezonine gripo vakcina.
Gautos sezoninio gripo vakcinos paskirstytos visoms Vilniaus apskrities savivaldybėms: Vilniaus miesto 13488 vnt. (63%), Vilniaus rajono 1731 vnt. (8%), Elektrėnų 1199 vnt. (6%), Širvintų 983 vnt. (5%), Švenčionių 895 vnt.(4%), Šalčininkų 524 vnt. (2%) ir Trakų rajonui 1129 vnt.(5%).
Per du šiais metais vykdomos kampanijos mėnesius sėkmingai suskiepyta dalis (nuo gautųjų) vakcinų savivaldybėse: Vilniaus (71%), Vilniaus rajono (77%), Traku rajono (76%), Elektrėnų (70%), Šalčininkų (76%), Širvintų (39%), Švenčionių (99%). Tačiau visose savivaldybėse tai tesudaro 2–3% nuo visų gyventojų skaičiaus.
Rizikos grupių skiepijimo analizės duomenimis sėkmingiausiai skiepijami asmens sveikatos priežiūros darbuotojai Širvintų ir Elektrėnų savivaldybėse atitinkamai 77% ir 42% visų praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų tose administracinėse vietovėse. Socialinių globos įstaigų gyventojus sėkmingai skiepija Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkamai 95% ir 51% iš visų administracinėje vietovėje registruotų šios rizikos grupės asmenų. Prioritetinėje 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje skiepijimo apimtys didžiausios Elektrėnų, Švenčionių savivaldybėse bei Trakų rajone atitinkamai 19,17%, 14,45%, 14,59% visų šio amžiaus gyventojų administracinėje vietovėje. Rezultatai kuklūs, kuomet siekiamybė – iki 2014–2015 m. žiemos sezono pasiekti 75 % vyresnio amžiaus žmonių ir, jei įmanoma, kitų nurodytų rizikos grupių skiepijimo mastą.
Nėščios moterys skiepijasi nedrąsiai, nors tai šiai ypatingos rizikos grupei itin rekomenduojama bet kuriuo nėštumo metu. Paskiepijus nėščiąją gripo vakcina likus keliems mėnesiams iki gimdymo, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip apsaugomas ir būsimas kūdikis.
Siekiant šių pokyčių, rengiamos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistų švietimo kampanijos: visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydytojai, sveikatos priežiūros sistemos pareigūnai ir politinius sprendimus šioje srityje priimantys asmenys informuojami apie sezoninio gripo problemą. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai aiškina savo pacientams, kurie yra labiau pažeidžiami, apie galimą itin didelį pavojų.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems tenka atsakomybė už deramą savo pacientų informavimą apie skiepijimą. Skiepijimo kampanijos sėkmė – visų specialistų darbo indėlis.