slidės
Nors kai kurie geba įšokti į jau praktiškai nuvažiavusį traukinį ir į slidinėjimo kelionę išsiruošia vos per savaitę ar dvi, vis dėlto dauguma žiemos sporto aistruolių atostogomis kalnuose ima rūpintis būtent dabar – rudenį. Specialistai rekomenduoja, kokius kurortus pagal slidinėjimo įgūdžius ir trasų sudėtingumą pasirinkti tiems, kurie šiemet planuoja išmėginti sniego minkštumą Italijos Dolomitinėse Alpėse.
Jau prasidėjo slidinėjimo karštligė. Ši pramoga daugeliui asocijuojasi su daugybe sniego, nuostabiais kalnų vaizdais ir adrenalinu, kai su vėjeliu lekiama nuo kalno. Ką reikėtų žinoti naujokams, kad mėgavimasis žiemos pramogomis būtų saugus ir po atostogų grįžtume sveiki?
2012 metų rugsėjo mėnesį garsus laisvojo stiliaus slidininkas Andreas Fransson ir nuotykinių filmų režisierius, alpinistas Bjarne Salen lankėsi pietinėje Argentinoje, Anduose – Ficrojaus ir Sierra Torres kalnų masyvuose. Neseniai du draugai pristatė filmą apie savo nuotykius slidėmis.
Viena didžiausių pasaulyje draudimo grupė atskleidė apklausos duomenis, teigiančiu, kad iš slidinėjančių Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Daugiau nei pusė į kalnus važiuojančių slidininkų ar snieglentininkų baiminasi susidūrimo su neblaiviais žiemos sporto mėgėjais. Kas trečias mano, kad alkoholio vartojimas neabejotinai turi įtakos gebėjimams leidžiantis nuo kalnų.
Į Lietuvą atėjus žiemai, sporto ir adrenalino entuziastai vis dažniau renkasi slidinėjimą. Laikas.lt pakalbino 2 profesionalius instruktorius, kurie davė keletą puikių patarimų pradedantiesiems.
Žiema – tai ne tik švenčių, bei daugelio taip pamėgtų žiemos pramogų metas. Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja žmonių, susidomėjusių įvairiomis žiemos sporto šakomis.
Slidinėti, anksčiau ar vėliau, pamėgina kiekvienas, vieni renkasi slides, kiti geriau jaučiasi ant snieglentės, o savo pasirinktą slidinėjimo būdą dažnas motyvuoja frazė „Tas man atrodo per daug sunkus, todėl rinkausi šitą“, bet ar galima nuspręsti, kuris būdas sunkesnis, neišbandžius abiejų?
Snieglentės ar slidės?
„Nėra Lietuvoje žiemos, nėra kur slidinėti, o į kalnus važiuot per brangu“ – tokios skeptiškos nuomonės besilaikantys asmenys labai klysta, Lietuvoje yra žiema, yra specialiai skirtų slidinėjimui kalnų, o nuo dabar Lietuva turi ir vienintelę Rytų Europoje uždarą žiemos sporto trasą, kur slidinėjimo entuziastai galės mėgautis sniegu ir vasarą.
Snieglenčių sporte yra du pagrindiniai stiliai: „freestyle“ – įvairių akrobatinių elementų atlikimas sniego parkuose bei gatvėse (gatvės stilius vadinamas jibbing‘u), ir „freeride“ – taip vadinamas greitas nusileidimas šlaitu per didelį sluoksnį sniego. Lietuvoje „freerid‘ui“ tinkamų sąlygų nėra, o „jibbing‘as“ snieglentininkų tarpe vis labiau populiarėja ir vystosi. Sniego parkuose atidirbtus triukus snieglentininkai išbando gatvėse ant laiptų turėklų, tvorų, sienų… žodžiu, iš bet kokio patikusio objekto padaro sau figūrą, per kurią stilingai perčiuožia.
O slidininkai dažniau renkasi tradicines kalnų slides, tačiau ir jų tarpe yra nemažai „freestyle“ entuziastų, meistriškumu nenusileidžiančių snieglentininkams. Taigi pirmasis žingsnis, norint pradėti sportuoti, yra būdo ir stiliaus pasirinkimas, pagal kurį turite rasti sau tinkamą inventorių.
slidinėjimas
„Roges reikia ruošti vasarą“
Sunkiausia dalis, norint pradėti slidinėti, Jus pasitiks tada, kai reikės išsirinkti sau tinkamą inventorių. Daugelis pradedančiųjų savo pirmąjį slidinėjimo inventorių perka iš antrų rankų, ir tai motyvuoja fraze „aš dar nežinau, ar man patiks, todėl nenoriu pirkti naujo ir brangaus inventoriaus“. Tačiau tiesa ta, kad perkant naudotą inventorių Jūs neturite jokių kokybės garantijų, jis gali būti sugadintas nematomose vietose, ir kiek ištikrųjų vertas daiktas Jūs nenustatysite. Pavojingiausia pirkti „freestyle“ naudotą inventorių, kitaip tariant, perkant iš antrų rankų didelė tikimybė, kad permokėsite ir už tą sumą gausite „katę maiše“.
Pirkdami inventorių specializuotose Lietuvos parduotuvėse Jūs gausite tam tikro laikotarpio garantiją, tačiau gerokai permokėsite. Pasibaigus sezonui visame Pasaulyje išparduodami praėjusio sezono nauji gaminiai, tačiau Lietuvoje panašių išpardavimų slidinėjimo inventoriui vargu ar rasite, nes parduotuvės sezonui pasibaigus sudeda neišpirktą inventorių į sandėlius, o kitąmet vėl parduoda už tą pačią kainą. Todėl ten galima dažnai aptikti kelerių metų senumo naują inventorių. „Roges reikia ruošti vasarą“ – palankus metas įsigyti naują inventorių slidinėjimui yra pavasario/vasaros laikotarpis, o vienintelis būdas gauti praėjusio sezono naują inventorių su nuolaida ir kokybės garantija – pirkti iš užsienio šalių ir siųstis į Lietuvą.
Bendros taisyklės renkantis inventorių
Renkantis slides ar snieglentes, galioja vienoda taisyklė – jų ilgis turi būti žemiau smakro arba jo aukštyje. Mėgstantys didesnį greitį pažengę slidininkai renkasi ilgesnes ir kietas slides, nes kuo slidės ilgesnės, o jų forma tiesesnė, tuo sunkiau bus padaryti staigų posūkį.
Renkantis snieglentę reikia visų pirma žinoti, koks čiuožimo stilius Jums priimtinesnis – „freeride“ – lentos turi būti kietos ir siekti smakrą, jos dar pasižymi skirtingu snieglentės galų ilgiu, visada priekis yra ilgesnis už galą. „Freesyle“ lentas reiktų rinktis trumpesnes, o kiek – kiekvienas sprendžia pagal save. Pavyzdžiui, „jibb‘eriai“ dažnai renkasi lengvas, trumpas, krūtinės lygį siekiančias labai minkštas lentas, nes su trumpesne lenta lengviau atlikti triukus. Renkantis apkaustus, skirkite jiems didesnį dėmesį, nes apkaustai dažniausiai tarnauja ilgiau nei lentos. Apkaustų sistemų yra skirtingų – vieni greičiau uždedami, kiti tvirčiau laiko koją, todėl apsispręsti, kurie apkaustai Jums tinka, galėsite tik išbandę skirtingas jų sistemas.
Slidinėjimo kultūra Lietuvoje ir užsienyje
Slidinėjimas nėra labai brangus sportas ir juo galima užsiimti tiek Lietuvoje, tiek užsienio kurortuose. Lietuvoje yra apie dešimt specialiai paruošiamų slidinėjimui kalnų, iš kurių žinomiausi: Druskininkų „Snow arena“, Ignalinos „Žiemos sporto centras“, Vilniaus „Liepkalnis“, Anyksčių „Kalitos kalnas“ (daugiau apie slidinėjimo trasas taip pat rasite praėjusių metų Laikas.lt straipsmnyje, kurį rasite čia).
Druskininkai siūlo geriausias sąlygas tiek slidininkams, tiek snieglentininkams ir nors šiuo metu visi „Snow arenos“ darbai nėra pilnai užbaigti, tačiau ateityje ten bus vienintelė Lietuvoje atskira trasa snieglentininkams, tokiu būdu bus išvengiama konfliktinių situacijų ir nemalonių susidūrimų tarp skirtingu sporto šakų atstovų.
Įprastai slidininkai ir snieglentininkai Lietuvoje slidinėja kartu ir labai dažnai vieni kitiems nesąmoningai trukdo, dėl to įvyksta nemažai susidūrimų. Kartais kyla konfliktai dėl nesupratimo ir nežinojimo, pavyzdžiui, snieglentininkai, važinėjantys per tramplyną, jį prižiūri ir patvarko, o kai vyksta tvarkymas visada prieš tramplyną padeda snieglentę, o nežinantis, ką reiškia snieglentė, slidinėtojas tiesiog apvažiuoja snieglentę ir šoka per tramplyną, taip sukeldamas pavojingą situaciją, kurios pasekmės gali būti labai skausmingos.
Žiemą Anykščių slidinėjimo trasoje dominuoja slidininkai, kalnas visada gerai paruošiamas ir prižiūrimas. Ignalina 2010/2011 metų sezoną džiugino snieglentininkus, ten buvo pastatytas geriausias tų metų sniego parkas ir vyko didžioji dalis žiemos sporto renginių. Visai kitokia situacija buvo Vilniuje esančioje „Liepkalnio“ trasoje, ten nevyko renginiai, nebuvo sniego parko, kalnas buvo atidarytas vėliausiai ir dažnai pasitikdavo slidininkus gerokai apšalusia danga.
Bendra ir neišspręsta Lietuvos slidinėjimo centrų problema – didelės eilės prie keltuvų, ir šią problemą netikslinga pateisinti per mažu kalnu ir per dideliu žmonių kiekiu, nes mūsų brolių latvių pavyzdys rodo, kad nesvarbu, kokio dydžio kalnas ir kiek ant kalno yra žmonių, visada keltuvas veikia ir prie jo nėra didelės eilės.
Būtent dėl to daug lietuvių važiuoja į Latvijos kurortus, kur kainos yra daug prieinamesnės, o aptarnavimas daug kokybiškesnis. Latvijoje yra daug veikiančių žiemos sporto centrų, o vienas populiariausių iš jų – „Žagarkalnis“. Ten visada yra tvarkingai paruoštas aukšto lygio snieglenčių parkas, darbuotojai padeda ir paaiškina pirmą kartą kylantiems keltuvu žmonėms, o ir kainos už slidinėjimą bei inventoriaus nuomą yra mažesnės nei Lietuvoje.
Slidininkai ir snieglentininkai, pasiruošę dideliems kalnams, dažniausiai vyksta į Norvegiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, o iššūkiams pasirengę renkasi tokias šalis kaip Ukraina. Vykstant slidinėti į tolimesnes užsienio šalis tikslinga visų pirma apsidrausti.
O kur Jūs slidinėjate? Kokie planai naujam žiemos sezonui?
Romualdas Ruzgys
Nuotr.: Ž.Vaičaičio
Pastarųjų poros metų žiemos sudarė tiesiog idealias sąlygas žiemos sporto fanatikams. Tie, kuriems sniego senio lipdymas ar romantiškas pasivažinėjimas rogutėmis miško takeliais nėra pakankamai aktyvi pramoga, dažniau renkasi visgi užsienio kalnų slidinėjimo kurortus, pradedant kaimynine Lenkija, baigiant Austrija, Šveicarija ar Slovakija. Tačiau ar iš tiesų, norint laisvalaikiu užsiimti kalnų slidinėjimu, būtina „išmaišyti“ pusė Europos slidinėjimo kurortų?
Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 11.30 val. Vilniaus Vingio parke prasidės žiemos šventė, kurios dalyvių aprangos kodas – sportinė apranga ir slidės! Joje laukiami visi, kurie nors kartą stovėjo ant slidžių ir nori išbandyti savo jėgas varžantis su kitais žiemos sporto entuziastais.
Sveika visuomenė – sveika valstybė. Vilniaus miesto savivaldybė, klubas „Instinktas“, Lietuvos biatlono federacija, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija ir Vilniaus parkai kviečia vilniečius ir miesto svečius gražią valstybės šventę paminėti netradiciškai – ant slidžių.