sloga
Nors reakcija į čiaudulį įvairiose kultūrose šiek tiek skiriasi, į didelę dalį aspektų vis dėlto galima pažvelgti universaliai.
Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių, ir sergančiųjų gretos kasmet gausėja. Tad ne veltui įvairūs alerginiai susirgimai vadinami XXI a. rykšte – prognozuojama, jog greitai daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Pačių alerginių susirgimų spektras taip pat kinta ir plečiasi: jei prieš dešimtmetį alergijų sąraše „karaliavo“ bronchinė astma, pastaruosius penketą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas. Pasak specialistų, ruduo yra tinkamiausias metas nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti gydymą.
Iš vasaros estafetę perėmęs ruduo primena ne tik apie šiltesnius rūbus ar rudeninių gėrybių derlių. Šis metų laikas taip pat signalizuoja ir apie neužilgo prasidėsiantį peršalimo ligų ir ūminių susirgimų sezoną. O jam ruoštis ir stiprinti imunitetą rekomenduojama jau dabar.
Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų – alerginę slogą – gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, kadangi dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, tačiau gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma.
Palaimingas, o kartais labai erzinantis procesas čiaudėjimas yra kur kas mįslingesnis dalykas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 160 km/val. greičiu iš nosies ir burnos ertmės išsviedžiamas oro ir seilių gūsis (kuriame – apie 100 tūkst. bakterijų) tarnauja ne tik kaip profilaktinė priemonė, padedant apsaugoti nosiaryklės ertmes nuo nepageidaujamų dalelių.
Nors vaistinių lentynos gausiai nuklotos receptiniais ir nereceptiniais vaistais, kurių informaciniuose lapeliuose žadama, kad vos keletą kartų pavartoję išsigydysite varvančią nosį. Visgi, vaistukai ne visada veikia arba kartu su gydomuoju atkeliauja ir šalutinis poveikis.