Šveicarija

Prarastoji Elvio Presley subkultūra (foto)
Prarastoji Elvio Presley subkultūra (foto)

Daugelis žino, kad egzistavo ar iki šiol egzistuoja tokios subkultūros kaip pankai, rokeriai, hipiai, hiphoperiai, gotai ir kitos. Bet yra ir tokių, apie kurias žinome ne daug arba apie jas nutyli didieji istorijos šaltiniai. Šeštajame dešimtmetyje Šveicarijoje egzistavo savotiška Elvio Presley subkultūra, kurioje dominavo pasipriešinimo esamai sistemai vedinas jaunimas. Pagrindiniai šio judėjimo simboliai buvo Amerikos pop kultūros atstovų atvaizdai, tarp jų Elvis Presley, Jamesas Deanas bei Marlonas Brando.

Studijos Šveicarijoje: „išprotėję“ dėl mokslo šveicarai stebino lietuvaites
Studijos Šveicarijoje: „išprotėję“ dėl mokslo šveicarai stebino lietuvaites

Paklausus, kokias asociacijas Jums kelia Šveicarija, greičiausiai paminėtumėte bankus, laikrodžius ir šokoladą, kuriam pieną tiekia Alpėse besiganančios karvės. Stereotipais ir paviršutiniškais vertinimais apaugusios dauguma šalių. Viena iš galimybių pamatyti tikrąjį šalies veidą – bent laikinai joje pagyventi. Būtent tokią galimybę suteikia „Erazmus“ mainų programa, kurioje dalyvavusioms Vilniaus kooperacijos kolegijos studentėms Evelinai Katauskytei ir Žanetai Chrustaliovaitei atiteko puiki proga pusmetį pagyventi kalnuotoje Ženevoje ir pažinti šalį iš arčiau.

Bakalauro diplomas – tarsi bankomato kortelė
Vos atvykus į Ženevą, lietuvaites nustebino švelnus klimatas – visiškai priešingas, kokį merginos įsivaizdavo vykdamos į Šveicariją. Vilniaus kooperacijos kolegijos studentės stebėjosi idealia švara, tvarkingomis gatvėmis ir itin patogiu viešuoju transportu. Ž. Chrustaliovaitė pasakojo esą iš pradžių buvę nejauku sutemus vienai eiti namo, bet netrukus mergina supratusi, kad bijoti nėra ko ir dar niekur nesijaučianti saugesnė nei kosmopolitiškojoje Ženevoje. Šveicarijoje gausu įvairių kultūrų žmonių – čia gyvena daugybė italų, portugalų, prancūzų ir rusų. Žmonės malonūs ir draugiški, taupantys laiką ir rimtai žiūrintys į gyvenimą. Pasak Ž.Chrustaliovaitės, po studijų tenykščiams studentams darbą susirasti nėra labai sunku, sunkiau tiems, kurie nemoka prancūzų kalbos. Vis dėlto, anot E. Katauskytės, konkurencija darbo rinkoje yra didelė ir dėl geros darbo vietos varžosi nemažai norinčių. Tačiau darbdaviai vertina jauną darbo jėgą ir mielai priima dirbti, nes kiekvienas, ką tik baigęs studijas, laikomas tarsi nauju vėjo gūsiu, atnešančiu pačių naujausių žinių ir galinčiu pritaikyti jas darbe, o tai įmonėms padeda išlikti konkurencingomis ir išnaudoti naujoves praktikoje. Be to, studentai, įgiję bakalauro diplomą, užsitikrina ir minimalią algą, kurią darbdavys privalo jiems mokėti, o žodis „minimali“ Šveicarijoje suvokiamas gerokai kitaip, nei Lietuvoje, ir išreiškiamas tūkstančiais eurų. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad Šveicarija – brangi šalis.

Po paskaitų – į paskaitas
Antrame pagal dydį Šveicarijos mieste merginos pateko į Haute école de gestion de Genève (Geneva School of Business Administration) globą. Pasak antrakursės verslo ekonomikos studentės E. Katauskytės, vietiniai studentai – tiesiog išprotėję dėl mokslo ir visiškai neturintys laisvalaikio. Merginai buvo sunku priprasti prie šveicarų įpročio penktadieniais, kai nebūdavo paskaitų, laisvalaikį leisti universitete studijuojant italų kalbą ar gilinantis į rinkodaros subtilybes. Tačiau norint pritapti prie vietinių ir būti priimtam į jų ratą, reikėdavo priimti jų „žaidimo taisykles“. Šveicarų studentai lietuvėms pasirodė labai rimtai žiūrintys į mokslus, įtemptai studijuojantys, turintys daug gyvenimo tikslų ir atkakliai siekiantys jų išsipildymo.
Lyginant studijas Lietuvoje ir Šveicarijoje, merginos vardina daugybę skirtumų. Egzaminų sesija Šveicarijoje trunka vos savaitę, ir nors per vieną dieną gali pasitaikyti 3-4 egzaminai, niekas nesiskundžia per didelėmis apkrovomis ir viską suspėja. Tuo tarpu Lietuvoje egzaminų sesija trunka mėnesį, tačiau nuolatos atsiranda studentų, „nespėjančių“ išlaikyti egzaminus.
Egzaminų vertinimo skalė Šveicarijoje – šešiabalė, o studijos vyksta prancūzų ir anglų kalbomis. Prieš paskaitas dėstytojai studentams išsiunčia konspektus tam, kad studentai galėtų juos atsispausdinti ir paskaitos metu turėtų kur rašyti komentarus. Prisimindama dėstytojų mokymo metodikas, Ž.Chrustaliovaitė išskiria dėstytojus, kurie paskaitas pagyvindavo pasikviesdami svečių – verslo atstovų arba praktinei užduočiai atlikti atsinešdavo iPad – planšetinių kompiuterių. Treti bandė dėstyti teorinius dalykus pasakodami tik praktinius pavyzdžius.
Rudens semestrą Šveicarijos universitete praleidę studentės sutartinai tvirtina parsivežusios solidų bagažą žinių ir įspūdžių, o būsimus „Erasmus“ mainų programos dalyvius ragina paskubėti – juk visą gyvenimą studentu nebūsi, o tai vienas paprasčiausių būdų pamatyti pasaulį ir išmėginti savo jėgas visiškai kitos šalies švietimo sistemoje.

Brangiausi pasaulio miestai: Oslas
Brangiausi pasaulio miestai: Oslas, Ciurichas ir Ženeva. O kur Vilnius?

Nesvarbu, ar gyventojai nuomoja būstą Osle, Ciuriche ir Ženevoje, ar turi nuosavą, būdami šiuose miestuose jie tikrai jaučiasi brangiausiais pasaulio gyventojais.

Tokias išvadas priėmė trejus netus pokyčius pasaulyje stebėjęs Šveicarijos UBS bankas. 2009 m. pradėto ir kasmet atnaujinamo tyrimo „Kainos ir atlyginimai: perkamosios galios palyginimas pasaulyje“ (Preise und Löhne – Kaufkraft rund um die Welt) metu ekonomikos pokyčiai stebimi 73 pasaulio miestuose. Tyrimo duomenys nustatomi atsižvelgiant į 122 prekių ir paslaugų krepšelį, 122 su darbu, atlyginimu ir darbo laiku susiję klausimai paremti 14 profesijų duomenimis. Iš viso surinkta 30 tūkstančių anketinių duomenų.

Šių metų tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad kainų atžvilgiu brangiausia gyventi yra Norvegijos sostinėje Osle, Šveicarijos miestuose Ciuriche ir Ženevoje. Kiek geriau šioje situacijoje Danijos sostinei Kopenhagai ir Švedijos sostinei Stokholmui.

veicarija, kaip ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas, nepriklauso Europos Sąjungai. Jos yra Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ( ELPA) narės.

Londonas (Didžioji Britanija) pagal kainų ir paslaugų brangumą užima 15-ą, Dublinas (Airija) – 20-ą, Maskvą (Rusija) – 42-ą vietą. Pigiausiai už 122 prekes ir paslaugas mokėsite Delyje, Mumbajuje (Indija) ir Maniloje (Filipinai).

Vilniuje (60) gyventi pigiau nei Varšuvoje (Lenkija) (46), Šanchajuje (Kinija) (49), Prahoje (Čekija) (52), Rygoje (Latvija) (53) ar Taline (Estija) (56). Tačiau pagal brangumą Lietuvos sostinė lenkia Kijevą (Ukraina) (61), Meksiką (Meksika) (64).

Tyrimas parodė, kad dabar Jungtinių Valstijų miestuose gyventi pigiau nei ankstesniais metais. UBS vertinimu, didžiąja dalimi tam pasitarnavo JAV dolerio kurso kritimas kitų valiutų atžvilgiu.

Didžiausių algų sostinės – taip pat Ciurichas ir Ženeva. Jiedu šiemet į trečiąją vietą nustūmė Kopenhagą, 2009 m. tituluotą atlyginimo dydžio lydere. Visgi Danijos sostinėje po mokesčių valstybei gyventojo kišenėje liktų mažiau nei Osle ar Sidnėjuje (Australija). Šveicarijos priežastis – geresni šalies BVP rodikliai nei praėjusio tyrimo metu. Kopenhagoje šį augimą „sukramtė“ 2 metus augusi infliacija. Danijos ekonomikai įtakos turėjo ir euro nuosmukis. Tuo tarpu Šveicarijos frankas dabar išgyvena aukso amžių.

Londone (22) prieš mokesčius gyventojų gaunamas atlyginimas yra 20 vietoje, dydžiu panašus į gaunamą Majamyje (JAV) ir Vienoje (Austrija). Maskvoje (41) gaunamos algos lygis mažai skiriasi nuo Taipėjaus (Taivanas), Singapūro ir Honkongo.

Taline (46) darbo užmokesčio dydžiai beveik nesiskiria nuo Prahos, Varšuvos ir Stambulo (Turkija). Vilnius pagal šiuos rodiklius – tik 52 vietoje. Jame ne ką geriau nei Bratislavoje (Slovakija), Dohoje (Kataras), Bogotoje (Kolumbija) ar Rygoje (55).

Mažiausi prieš mokesčius atlyginimai – Nairobyje (Kenija), Maniloje, Mumbajuje.

Daugiausiai sau leisti gali Ciuricho, Sidnėjaus ir Liuksemburgo (Liuksemburgas), Majamio ir Los Andželo (JAV) gyventojai. Jų perkamoji galia didžiausia tuo atveju, jeigu jie pirktų savo šalyje pagamintus produktus ir vietoje teikiamas paslaugas.

Maskva pagal šį rodiklį užima 37-ą, Talinas – 43-ą, Praha – 46-ą, Varšuva – 52-ą vietas.

Vilniaus ir Rygos padėtis dar prastesnė – jie atitinkamai dalinasi 54 ir 57 vietomis. Šios Baltijos šalių sostinės rodikliais yra panašios į Santjagą (Čilė) ir Buenos Aires (Argentina). Kijevas pagal šiuos paskaičiavimus – 68-as.

Gal vertėtų ir nenusivilti… Savo šalyje pagaminto „tipiško prekių krepšelio“ beveik neįperka Meksiko, Manilos, Nairobio ir Džakartos (Indonezija) gyventojai.

Visus tyrimo duomenis rasite UBS internetiniame puslapyje.

Šie rodikliai dar ne kartą keisis. Valiutų kursai tai kyla, tai leidžiasi. JAV doleris neseniai buvo smukęs kaip niekad žemai, vis daugiau kritikos sulaukia euras. Šių metų rugpjūtį Šveicarijos frankas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas, o dabar yra vėl kiek „palengvėjęs“.
O kas bus rytoj?
Nerijus Drochneris