vaikų teisės
Kuboje gyvenantis menininkas Erikas Ravelo yra įsitikinęs, kad vaikams privalo būti užtikrinta saugi, rami ir laiminga vaikystė, tačiau suaugusieji neretai tam skiria per mažai dėmesio.
Kraupiose fotografijose Kinijoje, Guangzhou mieste, užfiksuoti grandinėmis prie sienos prirakinti vaikai. Tai ne kankinimas ar tėvų sadistiškumas. Priešingai, tėvai rūpinasi, kad vaikai, kol jie sunkiai dirbs nuo ryto iki vakaro, būtų saugūs – nepasiklystų ar jų nepagrobtų, rašo dailymail.co.uk.
Nuskurę, purvini, basomis kojomis, rūpesčių iškankintais veidais – tokius vaikus prieš 100 metų rytų Londono skurdžių kvartale užfiksavo fotografas Horace‘as Warneris. Vėliau šios nuotraukos buvo naudojamos įvairiems socialiniams projektams už vaikų teises iliustruoti.
Šių vaikų kasdienybė – išlikimo kova. Kol tėvai po keturiolika valandų dirbdavo fabrikuose ir dokuose, jie turėdavo pasirūpinti namais bei mažesniaisiais broliais ir seserimis. Vos pradėję vaikščioti ir kalbėti, vaikai tapdavo atsakingi už save ir savo išgyvenimą.
Tai buvo laikotarpis, kuomet Didžioji Britanija klestėjo kaip imperija su daugybe fabrikų, gamyklų, prekybininkų… Tačiau, nepaisant to, čia daugybė vaikų mirdavo nuo bado ir ligų. Apie 20 procentų gimusiųjų nesulaukdavo vienerių metų gimtadienio.
Londoną apgulusiuose lūšnynuose gyveno po dešimt žmonių viename kambaryje be geriamo vandens. Nugaišę gyvūnai, šiukšlės ir išmatos – buvo įprastas reiškinys gatvėse užsikimšusiomis kanalizacijomis. Čia klestėjo difterija, cholera ir tymai. Daugelyje šeimų nebuvo vyrų, tad moterys, palikusios vaikus, buvo privestos eiti dirbti. Jų pavyzdžiu pasekdavo ir vos šešerių sulaukę vaikai – nešiodavo siuntinius, valydavo gatves, langus, gamindavo degtukus… Alinantis darbas tik pakenkdavo vaikų sveikatai ir vos padėdavo užsidirbti sudžiuvusiai duonai. Tėvai, kurie nesusirasdavo darbo, labai greitai būdavo išmesti su vaikais į gatvę.
Rašytoja Margaret Harkness apsilankė vienuose iš skurdžiai gyvenančių žmonių namuose ir aprašė matytą virtuvėje sceną: „Vyras ir moteris gaminasi vakarienę – pjausto sudžiūvusią duoną ir šaltas bulves. Alkanus vaikus su ištiestais rankose dubenimis, prisiartinus arčiau ugnies, jie apiberia smūgiais ir keiksmais.“
Tai dar ne viskas – vaikai nuo mažens buvo mokomi vogti ir plėšikauti. Gatvėse, kuriose pilna prostitučių ir vagių, vaikai prasimanydavo pinigų, maisto sau ir savo šeimai. Būdami aštuonerių jie jau puikiai žinojo pigaus džino skonį ir gatvių lošimo paslaptis.
Iki šiol pasakojamos rytų Londone gyvenusių vaikų skaudžios istorijos. Telieka tikėtis, kad per savo gyvenimą patyrė bent kelias nerūpestingos vaikystės akimirkas.