velykų tradicijos
Netrukus didžioji dalis Lietuvos šeimų vėl švęs Velykas – marginsime kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinsime jų tvirtumą, ragausime gardžius patiekalus ir, tikėkimės, pagaliau galėsime pasidžiaugti prasidėjusiu pavasariu. Daugelis žinome ir Velykų simbolius – kiškučius, Velykų bobutę, žinome ir tai, kad šios šventės tradicijos atėjusios dar iš pagonybės. Šiandien siūlome kiek plačiau susipažinti su tuo, kaip šia gražią šventę švęsdavo mūsų protėviai. Gal ką ir patys prisitaikysite ar gražiai papasakosite vaikams.
Didžioji Velykų savaitė katalikiškose šalyse laikoma rimties, susikaupimo ir pasninko laikotarpiu, per kurį dvasininkai rekomenduoja susilaikyti nuo linksmybių. Paradoksalu, tačiau viename labiausiai katalikybę išpažįstančių regionų – Lotynų Amerikoje – prieššventinis laikotarpis neįsivaizduojamas be triukšmingų švenčių ir nuodėmių. Egzotinių kelionių organizatoriai kviečia susipažinti su pagrindinėmis Lotynų Amerikos šalių Velykų tradicijomis – nors sunkiai tikėtina, kad jos mums bus priimtinos, bet pamatyti ir sužinoti visada įdomu.
Velykų stalas, ir senovėje, ir dabar, neįsivaizduojamas be kepinių iš mielinės tešlos. Apvalios bandelės, stotingos „bobos“, įvairiomis pynėmis supinti pyragai – paprasti, bet kartu ir ypatingi šventiniai patiekalai, kuriems formą ir skonį suteikia tradiciniai ingredientai: mielės, cukrus, šiltas pienas. Gardžiausi kepiniai – gaminti namuose, tad šeimininkėms, norinčios geriausio rezultato, prieš didžiąją pavasario šventę tenka pasiraitoti rankoves ir pasitelkti išradingumą.