Venecijos bienalė
Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
55-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės metu Lietuvos paviljone bus surengta Raimundo Malašausko kuruota grupinė paroda „oO”. Šis projektas, atrinktas po Kultūros ministerijos paskelbto konkurso, įtrauks daugiau nei tuziną skirtingų kartų Lietuvos bei užsienio menininkų. R. Malašausko paroda bus įgyvendinama lietuvių šiuolaikinio meno galerijos iš Briuselio „Tulips & Roses”.
Anot projekto organizatorių, „oO” paroda – tai atvira kompozicija, susidėsianti ne tik iš meno kūrinių, bet ir iš jų fragmentų, analogijų, autorių, architektūros, garso ir laiko aidų, aktorių bei mėgėjų pasirodymų. Paroda žiūrovams pasiūlys keliauti erdvėlaikiu, kuris turės ir kino filmo, ir spektaklio bruožų.
„Įsivaizduokite: patirtis keliauja skirtingų logikų pasažais, o laikas stovi. Kyla asociacijos, muša alegorijos. Metaforos, matematika ir meno kūriniai bando suregzti bendrą pokalbį. Jis panašus į architektūrą. Į kambarį įeina skulptūra, kambaryje sutemsta, kambarys dingsta arba išeina pas kitą kambarį. Tai minties ekspedicija į savo pa
ios atominę erdve, kurioje apstu ir istorijos, ir ateities. Kai sakoma „mintis”, paprastai iškart pagalvoji apie ją mąstantį individą. Bet įdomu, kaip atrodo mintis, kurioje individas – tik viena is sudedamųjų dalių.” – sako parodos kuratorius R. Malašauskas.
Raimundas Malašauskas yra kuratorius ir autorius išplėtojęs kuravimo praktiką, kurioje meno paroda tampa autonomiška meno kūrybos forma. Svarbiausiuose R. Malašausko projektuose tradicines parodos erdves ir kūrinių eksponavimo konvencijas pakeičia performansai, hipnozės, hologramos, efemeriški įvykiai ir tekstai, kurių dėka žiūrovo ir meno kūrinio susitikimas tampa visiškai nauju įvykiu. R. Malašausko parodos taip pat pasižymi netikėtomis kompozicijomis, kuriose dalyvauja įvairių meno formų autoriai, literatūrinės fikcijos keičiasi vietomis su mokslo realijomis, o technologiniai išradimai tampa vaizduotės varikliais. Šiuo metu R. Malašauskas yra vienas iš „dOCUMENTA (13)” kuratorių komandos narių.
„Tulips & Roses” šiuolaikinio meno galerija, vadovaujama Jono Žakaičio bei Aurimės Aleksandravičiūtės, 2008 m. atidaryta Vilniuje, o nuo 2010 m. vykdanti veiklą Briuselyje. Per kelis savo veiklos metus galerija surengė daugiau nei trisdešimt tarptautinių bei lietuvių menininkų parodų.
Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais).
Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų – 12 tūkst. 420 žmonių bienalėje buvo spalio 29 ir 30 dienomis.
54-ojoje Venecijos bienalėje dalyvavo 89 šalių atstovai (2009 m. šalių dalyvių buvo 77). Šių metų bienalės tema buvo „ILIUMInacijos” (ILLUMInations).
Bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą” už indėlį į šiuolaikinį meną pelnė amerikiečių menininkė Elein Stiurtevant (Elaine Sturtevant) ir austrų menininkas Francas Vestas (Franz West). Geriausia nacionaline paroda žiuri pripažino Vokietijos ekspoziciją.
ELTA primena, kad Lietuvos paviljone eksponuotas menininko Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” pelnė specialųjį Venecijos bienalės vertinimo komisijos apdovanojimą kartu su Švedijos autorės Klaros Liden projektu „Be pavadinimo”. D. Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” – tai vaizduojamojo meno kolekcija, kurią sudaro menininkų, 1992-2010 m. gavusių Kultūros ministerijos valstybinę stipendiją, kūriniai.
Lietuvai tarp pavienių kūrėjų šįmet atstovavo ir vilnietis menininkas Gintaras Didžiapetris.
Kas dveji metai rengiamoje Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo 1999 metų. Sėkmingiausiai buvo pristatyti menininkai Deividas Narkevičius, Jonas Mekas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Nomeda ir Gediminas Urbonai bei praėjusioje bienalėje mūsų šaliai atstovavęs JAV gyvenantis Žilvinas Kempinas.